Vienintelio pastarųjų laikų, kaip anot Vytauto Landsbergio, pažangaus politiko Boriso Jelcino duktė Tatjana Jumaševa
Dievas yra. Labai dažnai už padarytas piktadarybes gamta paskiria atpildą ateinančiai piktadario kartai. Taip įvyko mano tėvui, kuris pasipriešindamas savo tėvų valiai vedė mano motiną-monstrą, kuri negalėjo pakęsti net savo vaikų. „Nieko tau neišeis.“ – jam taip buvo aiškinama tėvo ir motinos, tačiau jaunėlis net nenorėjo klausytis. Papuolęs į mikliai suregztą tinklą, nedaug pasidžiaugė ir po kelių metų jau važinėjo su pamušto šunioko galva. Net ir gimus antrąjam broliui, kada po kelių metų tapo dar aiškiau matoma, net plika akimi, kad nieko neišėjo (nes negalima tokioms moterims leisti gimdyti, kurios savo rankomis ir akimis taršo savo vaikus iki tragedijų), jis nesustojo (gal negalėjo, gal neišdrįso, gal nepanoro) sustabdyti savo maratono ir stūmė šeimyninį vėžimą toliau. Taip ėjo laikas. Augo nelaimingi vaikai. Kuriems suaugus, tėvas jau nebesidrovėjo pilti purvą ant savo vaikų: „Nieko tau neišėjo, nieko ir jam neišėjo!“ Čia apie mane ir mano brolį, ha ha ha! Padugnė! Priimčiau šiuos žodžius, kaip rimtą tėvo pergyvenimą, jeigu nebūčiau prisiminęs senelio jam analogiškų teigtų. Jei karas pralaimimas, reikia nusitempti su savimi kuo daugiau. Kieno šie žodžiai? Sun-tzu karo meno? Bet gal tokiu atvėju reikėtų pribaigti savo tėvą, kad su savimi pragaištin nesitemptų ir balastas, smengantis žemyn, atsikabintų? Uh, kaip man visa tai nusibodo! Štai pavyzdžiui vienintelio pažangaus, anot Vytauto Landsbergio, politiko Boriso Jelcino šeimos istorija. Anas numirė nuo gėrimo, kaip ir mano buvęs uošvis. O duktė Tatjana Jumaševa pagimdė Dauno sindromą. Senelis alkašas, o anūkas – daunas. Štai kokia vienintelio pastarųjų laikų pažangaus politiko, kaip anot Vytauto Landsbergio, šeimos linija. O man reikia tempti savo senelių verdiktą.
Ką tik gimę, bet jau pasmerkti. Iš dešinės - šio dienraščio autorius.
6 Komentarai
Visai gūvus vaikis atrodai nuotraukoje. Prieš tau išvykstant norėčiau palinkėti, kad stengtumeis pamiršti praeitį, nuoskaudas, pažeminimus ir viską, kas tave kaip akmuo traukia į bedugnę. Žiūrėk į ateitį, nors jos gal būt ir nebedaug jau liko (tuo labiau stengtis turi gyventi geriau). Kitu atveju praeities prisiminimai tave pražudys.
Stiprybės tau, pasistenk ir toliau rašyti.
Ne visai Jumaševa pagimdė Dauno sindromą – ne Jumaševa, o Daunas. Jumaševa pagimdė ne sindromą, o kudiki.
Bet tamstos rasiniai gaunasi atvirai mazochistiski, jei ne daugiau…
Tai tik morfologiniai niuansai.
O kas buvo tavo seneliai is tevo ir mamos puses, gali apie juos papasakoti?
Papasakosiu.
Andriui.
Neskubėk nei savęs, nei savųjų nurašyti – būk optimistas.
Gal iš to tavo nuolatinio pesimizmo ir gimsta tavo tokie drastiški rašiniai?
Linkiu sėkmės Naujaisiais metais.
Ir, kad tinklaraštyje būtų daugiau pozityvo.