birželio 18, 2010 – 02:21
Ah, nemaloni, gal net ir gėdinga tema, bet reikia prisidėti. Žodžiu, krikščionis buvau aš. Du kartus krikštytas. Kada pamilau Jėzų, paliko žmona. Jai nepatiko (religinis fanatikas!). Po to draugai dingo. Po to viskas dingo kas tik gali dingti. Tokia tikėjimo kaina. Nieko nerekomenduoju, bet kiti išvadas patys daryti gali. Su verslu susipažinęs gerai: patiko giedoti [...]
Uždarę tarptautinės pedofilų irštvos filialą Vilniuje ir grąžinę jai priklausančią šventovę teisėtiems lietuvių religijos atstovams, bei grąžinę autentišką Šventaragio aikštės pavadinimą, laimėtume du kartus: Pakeistume iš pamatų socialinę – ekonominę Lietuvos vystymosį kryptį iš prakeikto kapitalizmo, nes būtent Katalikų bažnyčia yra kapitalistinės sistemos autorė ir įkūrėja. Sugrįžtume prie autentiško lietuviško dvasinio pamato, nes tik pagonybė [...]
lapkričio 18, 2009 – 22:54
Religinis fanatikas su nuo tikėjimo perkreiptu veidu pareiškė viešai pasipiktinimą mano įrašu. Dieve mano, švenčiausia mergele Marija, štai sulaukiau dar! Kažkas vėl piktinasi. Dar vienas išputęs veidas nepatenkintas kada buvo apvadintas, ką tik po to, kad viename iš Lietuvos dienraščių išvadino didžiąją dalį žmonių gana įprastu pavadinimu – ligoniais. Švenčiausia sušikta nekaltybė! Nuo maldų nukaršusi [...]
Nenoriu pradėti rašyti apie padugnių, aferistų ir žulikų sistemą, sukurtą prieš du tūkstančius metų lengvatikių mulkinimui. Čia kiekvienas turi savo nuomonę ir ginčytis apie tai nėra prasmės. Bet noriu atkreipti dėmesį į vieną atradimą, kuris buvo paskelbtas dar prieš tris metus, bet, savaime aišku, žulikų kompanijos, vadovaujamos iš Vatikano ir vadinamos Lietuvos Arkivyskupija, buvo nutylimas [...]
lapkričio 21, 2008 – 14:16
LTSR.LT pradėjo apie „aukštąsias materijas“ rašyti ir man užsinorėjo apie religinį jausmą trigrašį įkišti. (Apie religinį jausmą pagal Luigi Giussani kažkada ilgai protą durnino toks Krzysztof Kukulka OFM Taškento bažnyčioje.) Religinis jausmas tai pasąmoningas ir beprasmiškas žmogaus troškimas sugrįžti į motinos įsčias, kur buvo gera, šilta ir nieko netrūko. Ištisa palaima, kurią bažnytininkai mėgsta vadinti [...]
Nesenai prisigėręs elitinių pederastų atstovas A. Siaurusevičius išvyko į Vatikaną. Popiežius pakvietė pederastų atstovą meninio filmo prezentacijon. Ką gi, popiežius žino ką kviesti. Juk Kristus irgi daugiausia su nuodemininkais gyveno.
Toks paprastas klausimas: jeigu dabar visi taip keikia komunizmo ideologiją, kaip netobulą, utopišką, blogą etc, tai kodėl visi eina į bažnyčią išpažinti tikėjimo? Juk krikščionių ideologija išeitų, kad yra žymiai absurdiškesnė nei Markso ir Lenino? O jų nei kas persekioja nei uždraudžia. O į ką tiketi geriau – į tobulą pasaulį kažkur anapilyje (nesąmonė, žinoma) [...]
Alkanam didžiausia vertybė yra duonos gabalas, nes alkanas neturi jos. Benamiui didžiausia vertybė yra pastogė, nes benamis neturi jos, o kriksčionybėje didžiausia vertybė yra meilė, nes nėra ten jos (nes jeigu būtų, tai nebūtų ir vardinama „vertybe“). Koktus reikalas yra krikščionybė.
Nelabui. Dar prisimenu monsinjorą Edvardą Ridziką. Tai žmogus, kuris, jo žodžiais, už nieką nesimeldžia ir su niekuo nesikalba. Vis siūlė pinigų man išsitraukęs pundą. Pundą pinigų laikė ir siūlė taip, kaip jie moka. O nafig jam su kuo kalbėtis? Užtenka to, ką surenka.
Katalikų (ir ne tik) Bažnyčia reikalauja mylėti Jėzų visa savo siela, protu ir kūnu. Jėzus buvo visų pirma žmogus, vyras. Išeina, kad bažnyčia siūlo pamilti vyrą, pasidaryti pediku. Dar prisimenu moteriškes, baksnojančias lūpomis apnuoginto Jezaus kojas. Auksčiau nepasiekia. O jeigu pasiektų? Na, joms tai gerai. Ir už tai dar monetą įmeta! Neblogą biznį varo kunigai. [...]
Ilgai negalėjau suprasti vienos Apaštalų darbų dalies, kur aiškina, kad kiekvienas krikščionis turi tik melstis ir tylomis dirbti tesirūpinant kasdienine duona. Atrodytų, viskas OK, bet giliau pasižiūrejus pasidaro baisu. Žydaitė Hanna Arendt savo viename iš nuostabių darbų aprašė kriksčioniško gyvenimo būdo moto Ora at labora. Melskis ir dirbk. Atrodo viskas OK, bet… Malda, savaime aišku, [...]
Krikčmionybė – tai visos Europos tragedija, absurdas, nesąmonė, sugalvota prieš 2000 metų. Vienas žmogus tapo visą žinančiu dievu, visi turi sekti paskui jį, turi stengtis būti panašiu į jį, kitaip tariant – susidievinti. Todėl ir lipa vienas kitam per galvas, mušasi, žudo. Ir viskas tik tam, kad tapti visą žinančiu, kaip dievas, nes srtumas, savaime [...]
Maistas ausims
