Sau ir publikai


Deirdra (Deirdre) McCarthy išsidėliojo savo darbus alyva įprastoje vietoje kaip ir kiekvieną sekmadienį. Pripažinta tiesa sako, kad negražių darbų nebūna, tad prie Deirdros darbų niekas nekibo. Edis pasakojo eilinę iš tūkstančio istorija ir užsiminė, kad Deirdra buvo istekėjusi du kartus. Noromis nenoromis žvilgsnis nukrypo į jos piešinius. Būna taip, kad kartais praeini pro šalį dešimtis kartų, stovi greta šalia ir nieko nepastebi. Įsiziūrėjęs išižiojau, šūktelėjau: „Edi, pasiziūrėk!“. Fantastiškas realizmas, priverčiantis išplėsti akis. Trys darbai, nukisti apačioje. Nedrąsūs tokie. Staiga iš kažkur atsiropštė ir Deirdra. Neiškentęs pagyriau: „Deirdra, kodėl tokie puikūs darbai taip skiriasi nuo tavo anų?”. Deirdra su padėka atsisukusi atsakė: „Visai paprastai. Anie skirti publikai (kad pirktų), o šie tapyti del saves“. Skirtumas tarp jų – fantastiškas.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: