Žmogžudys iš Pauliaus Saudargo kompanijos


Vytautas Landsbergis

Vytautas Landsbergis

Paulius Saudargas net išsijuosęs pagal savo „tatos“, o gal greičiau – krikštatėvio V. Landsbergio užsakymą bando ginti savus – žmogžudžius. Nesinoretų Pauliui palinketi V. Landsbergio kelio. Kad ir koks gražus jis beatrodytų, laikas teisingam įvertinimui ateis. Ir toks dabas nelaimingas Lietuvoje laikas, kad žmogus, dalyvavęs keturių žmonių žmogžudystėse, vis vaikšto dar laisvas ir su išdidžiai pakelta galva. (Tai net ne galva, o išpurtes lietuviakalbės kiaulės snukis. Pažvelgkite į nuotrauką.) Ir tam, kad piktadariui pajusti savo galios jegą, jis užsimoja dar daugiau – pradėti keisti istoriją. Savųjų istoriją. O Paulius Saudargas, kaip aklas šuniukas, ne nesusimąstęs, pagal šeimininko komandą pradeda garsiai amsėti: jie ne banditai! tai jūs būsite greitai banditais, jei dar karta ant jo taip pasakysite! Bet Paulius Saudargas ne aklas šuniukas. Jis yra lygiai toks pat banditas, kaip ir jo patronas, kuriam jis tarnauja. Gal tiktai prastas, dar nepatyręs, nes nupizdinti džipo už valdiškus pinigus taip ir nesugebėjo. Gėda, Pauliau! Prastas esi mokinys! O gal pirmas blynas prisvilęs, gal dėl to? Bet gal ankščiau ar vėliau tau, Pauliau Saudargai, teks pasirinkti ir žmogžudžio kelią ir gal tada pasiseks labiau, kaip sekesi tavo patronui? Juk V. Landsbergis bet ko nepasirenka. O štai, kad ir dar vienas V. Landsbergio išrinktasis Vincas Grigonis. Kriminalis nusikaltėlis, nužudęs keturių mažamečių vaikų akivaizdoje tėvus. Abu iš karto. Be jokios priežasties. Čia pat palaidojęs, su sebrais pradejęs plėšti namus, vėliau – juose įsikūręs. Visa tai matę vaikai turejo gyventi  kartu su jais. Jie nepamiršo ką buvo išgyvenę. Ar Pauliui Saudargui nekiltų paprastas loginis klausimas: kodėl V. Landsbergiui buvo aktualu pirmaisiais Lietuvos „nepriklausomybės atkūrimo“ metais, kad tokie žmonės, kaip Vincas Grigonis, pakliūtų į Seimą? Ar ne dėl to, kad vėl, šį kartą vadovaujant ne kažkokiam ten „Vanagui“ ar „Ereliui“, o jau pačiam „tatai“ vėl pradėti žudyti ir plėšti, kas, kaip istorija parodė ir buvo daroma? Šį kartą jau su tam reikalui išleista teise. Bet ar žmogžudžiai, pavadinti didvyriais, iš tiesų taps tokiais? Kad ir po trijų metų kalėjimo grėsmės baime žmonių atmintį kažin ar pavyks sunaikinti. Liudininkai nemeluoja. Jiems paprasčiausiai nėra reikalo to daryti. Štai vienas is tokių liudijimų, kaip elgėsi šiuolaikiniai Lietuvos „didvyriai“, išspausdintas laikraštyje „Tarybų Lietuva“ 1990 11 05 Nr.30 (2234) psl.4 su detaliu aprašymu apie Vinco Grigonio „žygdarbius“.

„Tarybų Lietuva“, 1990 11 05, Nr.30 (2234), psl.4

„Tarybų Lietuva“, 1990 11 05, Nr.30 (2234), psl.4

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: