Ieva Ševiakovaitė ir kerštas


Būdama kokių 16-os Ieva Ševiakovaitė, tada, dar begyvendama Naujojoje Vilnioje, turėjo atsitikimą. Namuose kartu su Ieva gyveno Rudis – anglų seteris, tuo laiku jau gerokai nukaršęs. Ieva kartą, išleidusi Rudį laukan pasivaikščioti, pamiršo pririšti šunėką prie pavadėlio. Ieva ėjo per Parko gatvę, Rudis palaidas buvo, dėl savo prasto regėjimo nesužiūrėjo gatvėje mašinos ir nelaimė atėjo pas jį: mašina jį parbloškė ir Rudis atidavė kvapą. Ieva tuo metu buvo kitoje gatvės pusėje ir išplėtusi akis stebėjo nelaimę, įvykusią dėl jos paties aplaidumo. Ir ką gi padarė jaunoji būsimoji dizainerė vėliau? Nesitverdama pykčiu ir negalėdama pripažinti savo kaltės dėl Rudžio žūties, ji nubėga namo ir keršto planas gimsta jos galvoje. Neužilgo Ievos Ševiakovaitės rankose atsiranda peilis ir kaimyno (Rudį numušė, pasirodo, kaimynas, laikęs automobilį šalimais kieme) automobilio padangos praranda įprastą formą. Namie, pasigyrusi apie atliktą „žygdarbį“, Ieva sulaukia pagyrų ir priversta patikinti, kad niekas nematė. Kaip pagalvoji, tai gerai, kad kaimynas peilio sulaukė tik į padangas. O juk galėjo ir į šonkaulius…

Ieva Ševiakovaitė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: