Nelaimės kelrodis: Kšištofas Kukulka (Krzysztof Kukulka) O.F.M.


Vienuolis „tėvas“ Kšištofas Kukulka (Krzysztof Kukulka) O.F.M. Parasitus. Tai bene geriausias asmuo norinčiam iki pagrindų sunaikinti savo gyvenimą.

Vienuolis „tėvas“ Kšištofas Kukulka (Krzysztof Kukulka) O.F.M. Parasitus. Tai bene geriausias asmuo norinčiam iki pagrindų sunaikinti savo gyvenimą.

Norėtusi pristatyti vieną asmenį, palikusi neišdildomą pėdsaką mano gyvenime: tai pranciškonas Kšištofas Kukulka (Krzystof Kukulka) O.F.M., dar vertėtų pridėti – Parasitus. Su juo gyvenimas suvedė prieš gerus 12 metų, ir šis susitikimas tapo mano iki tol, palyginti ramaus ir daug maž aptvarkyto gyvenimo griūties priežastimi. Aptarti šį lenką būtų gana nesudėtinga: tipiškas dvasininkas. Naujutėlaitis džipas – kaip ir priklauso – ir kiti dvasininkui basakojui vienuoliui priklausantys atributai. Ir skurdus apavas. Buvau durnas ir naivus, savaime aišku, dvasiniais dalykais lengvai susižavintis. Oh, dvasingumas, охуительная вещ! Koks durnelis nesusižavėtų. Mokykloje buvau atsakingas už ateizmą, bet dėl prastos auklėtojos (Eugenija Martynėnienė, ji po metų atsisakė mūsų klasės) normalių religyjotyros pagrindų taip ir neteko gauti (kaip ir anglų kalbos, dėja). O čia – Šventasis Raštas, Brevijorijaus giedojimas, jomajo, tai gi šitokis kaifas! Kas gi galėtų nesusižavėti! Nebent tik sveiko proto moteriškės. Vesperae. Uh! Nugi ar gali geresnė priemonė pakelti tikėjimą? Žodžiu, toks vartojimas, anksčiau ar vėliau priveda prie gyvenimo degeneracijos. „Religinis fanatizmas.“ Tikroji problemos esmė, tai dėmesio nukreipimas nuo šeimos problemų, kažkur į viršų, kuris sukelia teisėtą artimųjų pasipiktinimą dėl atsiradusio dėmesio deficito. Nesugebėjimas suprasti šios elementarios problemos sukelia šeimos skilimus. Viena estuke pusiau lietuvė Audra Mišinitė skundėsi, kad jai teko išsiskirti su vaikinu, su kuriuo ji draugavo ilgą laiką, dėl to, kad jis patikėjo į Krišną. Tikėjimas į Krišną – tai eilinis briedas, grindžiamas Bhagavagita, palyginti nedideliu įdomiu kūriniu (atmetus aiškinimus) apie dviejų brolių giminių kovą dėl valdžios. Žodžiu, tai pasaka, legenda, neturinti nieko bendro su realiu gyvenimu. Lygiai kaip ir kitos šventos knygos, spekuliavimas kurių tematika, tampa tik verslo objektu. Lygiai taip Kšištofas. Nusimetęs paskutinius atsakomybės likučius, klajoja po pasaulį ir, apsistojęs post-komunistinėje šalyje su islamiška kultūra, nes tik ten žmogus gali daug maž komfortabiliai gyventi, skelbia gyvenimo erozijos pagrindus, nepraleisdamas progos apkeikti islamą ir čia pat buvusį komunizmą.

One Comment

  1. Andrius
    Posted rugsėjo 6, 2011 at 15:30 | Permalink | Atsakyti

    Parazitas.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: