Religiniai reikalai – 1 dalis


Ah, nemaloni, gal net ir gėdinga tema, bet reikia prisidėti. Žodžiu, krikščionis buvau aš. Du kartus krikštytas. Kada pamilau Jėzų, paliko žmona. Jai nepatiko (religinis fanatikas!). Po to draugai dingo. Po to viskas dingo kas tik gali dingti. Tokia tikėjimo kaina. Nieko nerekomenduoju, bet kiti išvadas patys daryti gali. Su verslu susipažinęs gerai: patiko giedoti litanijas, skaitydavau visokį brudą (pvz. Šv. Maksimo Išpažinėją). Pradėjo nusibosti, sukilo kritinis požiūris. Kada Šv. Kazimiero bažnyčioje prie amerikono pasikorė sargas, o pas vienuoles (raganos jos, teko bendrauti) – kandidatė, užpiso. Po to viskas paaiškėjo, turėjau laiko Dubline. Dar Judo verksmą netrukus atrado (bet jau nereikėjo). Žemiau – dokumentas susijęs su reikalu. Nesigailiu, tikrai nesigailiu, kad palikti teko šią vargo vakarienę. Nenoriu čia pateikti prielaidų, tiesiog koktu.

Laiškas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: