Category Archives: Žiniatinklis

Naujas tinklapis www.lietuva.me

Atsidarė naujas tinklapis www.lietuva.me. Lietuva.me

Reklama

Verslas žiniatinklyje

Yra viena nesąmonė žiniatinklyje, vadinama Google Sites, kuri yra kitos, greičiausiai nesąmonės, Google Apps sudedamoji dalis. Vadinu Google Sites šūdu, dėl vienos paprasčiausios ypatybės: kada tinklalapio sukūrimas tampa šūdo malimu ir padarytas tinklalapis neatitinka W3C techninių standartų, tada visa ši paslauga teisėtai vadinama šūdu. Šūdo malimu vadinu tokią operaciją, kada užuot užrašius paprasčiausią HTML kodą į bylą padėjus ją į bylų saugyklą, kad ir FTP pagalba, tu turi maltis daugybėje mygtukų ir opcijų, praleidžiant tam reikalui kelias valandas.

O visa bėda prasidėjo tame, kad prisireikė žiniatinklyje įamžinti savo buvusį užsiėmimą atidarant tinklalapį. Ir velnias mane sugundė nesumokėti 12 eurų gerai žinomai Online.net, kuriuos atidaviau Google už nesąmonę vadinama Sites. Tris valandas prasidulkinus besiaiškinant ir pasilikus su nieku, beliko tik keikti savo kvailybę už išmestus į vėją pinigus. Bemaigant su nuoskauda maigyklę su skausmu „negi dar 12 eurų teks išleisti“, Google išmetė pagal raktažodžius „business, online, ireland, hosting“, lyg pataikaudama, dar vieną rezultatą „Get Irish Business Online“, kur jau nemokamai suteikiamas kiekvienam registruotam verslo subjektui Airijoje domenas su nemokamo tinklapio galimybe. Ir ką jus manot? Viskas suveikė gerai, domenas buvo išskirtas ir vienas tinklapis taip pat. Ir gautas tinlapis, vėlgi, nei iš tolo neatitiko W3C rekomendacijų, nes buvo padarytas per Google Apps sąsaja.

Parašius laišką į Blacknight.ie (kurie šį reikalą vykdo) su prašymų „duokit įdėti savo HTML į jūsų saugyklą“, atsakė „mokėk minimumą“.

Tai štai, jeigu norisi atsižymėti, kad turi visgi tinklalapį žiniatinlyje, tai yra kažkiek tai šis bei tas. Ypač, už jei tai dyką. Bet, jeigu nori pasižymėti žiniatinklyje, tada tokia paslauga yra nesąmonė.

Homo?

Niūru stebėti, kaip degeneruoja 15min.lt. Dažnai jų „naujienos“ stebina. Štai, pavyzdžiui, visai nesenai savaičių buvo dažnai skelbiama viena iš tokių. Užkrito į galvą, kas tai yra? Juk akivaizdus riebusas. Po savaitės atspėjau. Pasirodo 15min.lt skelbiama HOMILIJA yra dviejų žodžių santrumpa: HOM(OSEKSLUALIZMAS) + (PEDOF)ILIJA. O kas čia keisto? Kunigiokai myli vyrą, o Airija prieš kelis mėnesius pagaliau nutraukė diplomatinius santykius su Vatikanu. Liūdna žiūrėti, kaip krenta 15min.lt po R. Valatkos atėjimo.
Sabutis

Koktu

15min.lt pamažu degeneruoja po R. Valatkos atėjimo.
15min

Išplėštas tinklalapis

Veidas.lt tinklalapis išplėštas šiuo metu. Taip jiems ir reikia! Tegul stato https.

„Veido“ tinklalapis"

„Veido“ tinklalapis

Laba diena!

„Labas, Lietuva!“ sugrįžo į savo vėžes. Nebuvo jokių įrašų čia ilgai, nes praėjusių metų balandžio 13-14 dienomis dienraštis buvo perimtas Kauno prokuratūros ar tai Valstybės saugumo departamento darbuotojų dėka. Visa tai buvo daroma įdėjus į Lietuvos žiniatinklio erdvės išėjimo į užsienį mazgus vadinamus paketų analizatorius, dar kitaip – sniferius, kurie gali pagal IP adresą filtruoti bet kokį perduodamą pranešimą arba komandą pagal raktinį žodį. Valstybės saugumo departamento darbuotojai šiuo metų gali perimti bet kokį pranešimą arba komandą, einančią iš Lietuvos į užsienį pagal atitinkamą raktinį žodį. (Įtariu, kad tai buvo daroma Kauno technologijos instituto mokslininkų pagalba, bet gal ir ne). Taigi, tiek.

Prokuratūra prieš „Labas, Lietuva!“

Jie visa laika kazka sugauna, kazko iesko. Bet kyla klausimas: kam to reikia?

Atimtas žvilgsnis

Kažkoks japonas yra parašęs knygą „Auksinė šventovė“. Blogai jis gyvenimą baigė negavęs Nobelio premijos, kuri atiteko M. Šolochovui. Ten buvo vienas siužetas paminėtas: keli vienuoliai rado kačiuką ir negalėjo pasidalinti pas kurį jis apsigyvens. Vienuoliai ginčijosi ginčijosi, ir, negalėdami susitarti, nuėjo pas vienuolyno vyresnįjį, kad nuspręstų. Anas, ramiai išklausęs vienuolius, paėmė kačiuką ir, tiesiog nusuko jam sprandą. Konfliktas išspręstas. (Koks rašytojo vardas?)

Lygiai taip pat man norėtusi paimti ir tiesiog atsistumti nuo dviejų problemų. Pirma, norėtusi ištrinti amžiais ir su viskam prakeiktos nevisprotės Džoanos atmintį iš galvos ir ne tokiu būdu, kaip buvo daroma anksčiau. Ši arogantiška pusprotė neturėjo teisės lipti ant mano galvos. Ji nebuvo verta jokio dėmesio, tokias psiches paprasčiausiai reikia varyti laukan ir nebuvo jokio reikalo kabinėtis prie jos ir draugystę rodyti. Jos išverstos akys absoliučiai nieko nedarė, tik sekė kiekvieną kiekvieno judėsį ir iš akių trykštančią „bioenergiją“, bandydama iš nevilties ir pavydo suprasti: „O kaip jis taip daro?“; taip pat iš pykčio formuodama atsaką: „Kodėl jis nieko neturi, o viską taip gali padaryti?“. Netekęs sielos, bando ją atimti iš kitų. Tipiškos parazitavimo nuostatos, suformuotos dešinių pažiūrų šeimynoje, tolygiai smunkančioje žemyn ir besitempiančioje kitus. Progresas tokioje šeimoje neįmanomas. Nenorėdami atsisakyti savo parazitiškų nuostatų, jie yra palaikomi medikamentais. Jų lygis yra primityvus, jie neužsiima intelektualizacija, tačiau noriai atidirbinėja priemones, kaip prisikabinti prie kitų, juos pavergti ir gauti tariamą naudą, nors iš tikro, materialinės naudos, daugumoje atvėju, gauna nulį, sukeldami didelį psichologinį diskomfortą kitiems (Laima minėjo apie kažkokį specifinį moterišką hormoną, kuris sukelia joms pasitenkinimą. Sadistės.). Jų komunikaciniai gebėjimai yra prasti, jie paprastai tyli ieškodami sau naudos. Jie yra paprastai išpūsti, su išverstomis akimis (reikalauja išversti jas iš kitų!), bando atsekti kiekvieno kito paslėptą mintį. (Pvz. durnelis A. Januška. Jo niekas neužmuša nes viso jo esybė yra invertuota, išversta į išorę. Jo kūnelis yra tešlos formos, jis neturi jokiu jausmų, emocijų, tenkina tik bazinius instinktus, tačiau savo išverstos ego (esaties? astralinio kūno? psichės?) dėka, sugeba kontaktuoti su kitais, jam panašiais. Jų gyenimas yra atsiribojęs nuo įprastinio. Tačiau, dėl savo ypatumų, jų veikla gali žeisti kitus. Jie užima specifinę vietą visuomenėje, analogiškai, kaip žydai viduramžiuose, įsigydami privilegijas. Jie gali leisti laisvalaikį specifine veikla, galvodami, jog išsiskiria ar pralenkia įprastai gyvenančius. Jie gyena totalioje izoliacijoje, glaudžiame rate. Jie nestokoja, bet jiems reikia daugiau daugiau ir daugiau. Nustekenti aplinkiniai priversti pasišalinti (žr. vakarykštį Rūtos Vainienės pranešimą), vietoj to skelbdami apie imigrantų būtinybę. Mat, pastaruosius apvogti ir išnaudoti yra lengviau, be to, jie neturi jokių teisių. Tokie yra demokratijos skelbėjai ir pranašai. (Galima pridurti, tokia ir yra demokratijos esmė.) Tokia yra Džoana Vhelan ir visa jos šeimyna. Uzurpuodami seno žydo senai išnykusią vietą visuomenėje, jie tikisi įgauti pranašumo, prisisegti privilegiją ir pasiskelbti, na, kuo tik nori. Taip elgiasi, pavyzdžiui, kad ir žmogaus teisių pranašai: kokią tu teisę turi? Kas tau ją davė? (Įdomus momentas pastebimas tarp šiuolaikinių merginų, kurių tokia nevisprotiška politika kelia į neviltį visus: pasirodo, sutikus vaikiną, jos nežiūri nei į jo spermos kiekį ar fizinę būklę. Jos žiūri į akis ir stebi kokias teises jis turi? O neturint teisių, galima ir sugebėjimus neutralizuoti, užtenka juos tik sugerti.) Reikia atkreipti dėmesį į vieną momentą: žmogaus teisės niekur neginamos. Jos tik suteikiamos. Kitaip tariant – tai elementariausias gaidinimas. Ir tokius gaidintojus galima paprastai naikinti: fizine jėga (turint omenyje, kad tai papraščiausios „mirusios sielos“, sąžinė dėl jų neturėtų skaudėti) arba psichologine priespauda, kuri daugumoje atvėju, yra žymiai efektyvesnė. (Pletkai, televizija, radijas, žiniatinklis: naujienų grupės, dienraščiai, Facebook, Tviteris ir kiti), Nes kiekvienas gaidintojas, manantis, kad užima ypatingą vietą demokratizacijos procese, gali būti priremtas prie sienos taip pat. Pvz. atidaryti dienraštį ir nusiūsti straipsnių URI į mokyklą ar nuolat jas skelbti konferencijose. Tokie yra informacinės visuomenės ypatumai. Verta prisiminti, kad Lietuva ir TSRS pralaimėjo grynai per informacinį karą. (TSRS kompartija padarė didelį nuostolį neatkreipdama į skaičiavimo technikos mokslo vystymą, nors tarybiniai mokslininkai trimitavo apie gręsiantį katastrofišką atsilikimą šioje srityje, lyginant su JAV). Atsidarydami dienraštį ir pasiūsdami kiekvieną diena ant trijų raidžių atitinkamą politiką ar visuomenės veikėją, prisidedate kad ir prie TSRS atstatymo tikimybės. Juk dauguma norėtų gyventi taip, kaip anksčiau. Dirbti, turėti šeimą. Bet tam, reikia priešintis gaidinimui. siūsti ant trijų raidžių kaimyną, paskelbti, kad V. Adamkus yra išsigimelis, o V. Landsbergis jau senai pardavė Lietuvą, daug negalvojant apie pasekmes. Taip keičiamas gyvenimas, kuriame daugumą mūsų jau senai apgavo. Visai nesenai, vidurinės mokyklos, esančios kaimynystėje, darbuotojai ir mokiniai buvo nustebę gavę URI, kuris nuvedęs į atitinkamą vietą, sukėle diskusijas, ar tikrai tinkamas dėmesys buvo parodytas jų buvusiam suaugusiam mokiniui, kuris ištisai metus sedėjo tylomis tarp paauglių. Juk mažai kas žinojo, kad suaugęs mokinys, kad būtų ramus, kas rytą po tabletę nurydavo. Klausimas: kam reikia suaugusiam dienomis kiūksoti tarp jaunuomenės? Ir mokykla susidomėjo.

Antras dalykas, į kurį norėtusi atkreipti dėmesį, tai gaidinimo techniką. Ši technika grindžiama bionenergetika. Bioenergija – tai yra pati paprasčiausia vitalinė energija arba gyvybės šaltinis jūsų kūne, prie kurios prisisiurbti tapo kone pagrindiniu šiuolaikinių menkystų užsiėmimu. Propaguojama, kad net elementarios komunikacijos neturi vykti be pradinio kontakto su pašnekovo gyvybine energija, kitaip tariant, žmogus turi būti pradžiai nuleistas arba privalo nuleisti kitą. Tiesioginė bioenergijos projekcija į kitą yra draudžiama, esą, taip pažeidžia kito laisvę. Visos vadinamos socialinės klasės yra „kuriamos“ tikai gaidinimo dėka, o ne materialinių vertybių turėjimo pagrindu. Nes, Vakarų pasaulyje jau senai kiekvienam gyentojaui yra užtikrintas minimalių resursų, skirtų gyvybei palaikyti (bet ne daugiau) šaltinis. Iš esmės, visas šis procesas – kaip gaidinimas, taip ir socialinių klasių kūrimas, yra absoliučiai bevertis ir nereikalingas procesas, nes, vadinamoji gyvybinė energija (bioenergija) yra aktuali ir reikalinga tik tam pačiam asmeniui, o jos interakcija su kitais rekalinga tik per tam tikrus komunikacijų būdus: pvz. bionenergijos išraiška per seksualuma, kas reikalinga normaliam asmenybės vystymuisi. Arba informacijos perdavimas oraliniu būdu, kada vėl, yra būtina savo gyvybinės energijos projekcija į kitą tam, kad užmegzti kontaktą. Atreipti dėmesį vertą į tai, kad pastaruosiuose Holivudo filmuose aktoriai išmokyti kalbėti minimaliai įdedant pastangų, o būtent jie formuoja bendravimo stilių ir nuostatas Vakarų pasaulyje. Rezultate ko, bendravimas tampa vis sunkesniu ir dažnai neįmanomu, nes kalbantysis stipresniu balsu apibūdinamas kaip nemandagiu ar net grubiu. Yra priverčiama, kad žmogaus veiksmai neštu kuo mažiau prasmės, kad jo veiksmai taptų kuo tuštesni (A. Piatigorskis). Taip, po truputi verslo pasaulio atstovų dėka(o juk jie yraKanto kalba„žyduomenė“ arba demokratizacijos apaštalai) naikimanas žmogaus konunikacinis gebėjimas – kalbėti su kitu. Atimta kalba mikliai pakeičiama suteikta kokia nors eiline teise. Pvz. teise kalbėti. Viso šio proceso metu žmogui yra atimamas kelias vitalines energijos išraiškai, kitaip tariant – bioenergijos išraiška per burną (per os) yra UŽDRAUDŽIAMA. Yra daugybė pavyzdžių, kaip normatyvuojamas seksualinis gyvenimas, rezultate ko, elementarūs lytiniai santykiai padaromi neįmanomais, t.y. pasimylėti draudžiama, vietoj to siūlant bandyti „patirti“, su įvairiausiomis alternatyviomis „patirties“ formomis, su įvairiausiomis gaidinimo formomis, iš anksto žinant, jog jos ilgalaikio pasitenkinimo NEATNEŠ. Taip dar vienas Omnis Gratia elementas tampa sunaikintu. Tačiau, vietoj to, organizuojama Gay Pride. Ir visiems vienodai, nes išgaidintiems tas pats, o likusieji – sutrikę tyli, nesupranta, kas vyksta. Visų šių technologijų pagrindinis tikslas yra padaryti jūsų buvusį sveiką, su mylima moterimis besigalinėjusi kūną ir knygų išvargintą protą – IŠVYNIOJAMU ORIGAMIU, kada jūsų savastis po truputi taps išvyniota, jūsų praeitis atimta, išgyventi emociniai įspūdžiai ir džiaugsmai – atimti ir priversti užmiršti (žr. birželio 15 d.(?) Seimo sprendimą uždrausti prisiminti gyvenimą Tarybų Lietuvoje). (Toks gyvenimo būdas buvo, kaip įspėjimas, ekranizuotas genialaus JAV kino režiseriaus Džordžo Lukaso, dar prieš gerus tris dešimtmečius, kino filme „THX 1138“.) Tada – iš jūsų beliks tik Tabula rasa, balta lenta. net ne lenta, o baltas popieriaus lapas – IŠVYNIOTAS ORIGAMIS, kuris nieko neneš – jokių tiesų, jokios nuomonės, kuris bus skirtas tik būti užrašytam kieno nors, arba – skirtas nusišnirpšti, kaip vienkartine popierine balta nosine, o dar geriau – būti suvartotam vietoj tualetinio popieriaus skiautės, tualete, išsituštinus! Ir tada, taip „išvalytas“ kūnas – išvyniotas origamis ar Tabula rasaa (kiekvieno politiko svajonė), – praras tai, kas jam nuo Dievo duota – gyvybės išraišką – sielą ar dvasią, Žmogaus kūnas taps forma, funkcionuojančia išskirtinai tik biofizioologinių procesų dėka, belaukiančia Žodžio.

Paprastas ludizmas

A. Račas neseniai postringavo savo dienraštyje dvejones apie vadinamuosius socialinius tinklus. Esmė tame, kad žinsklaidos mersdesui nereikia nei Twiter’io, jis abjejoja Facebook’u. Kyla mintis, kad A. Račas apsimeta konservatyviu žiniasklaidos atstovu (maždaug iš tų, kurie save apsivadina „elitu“), kurių pagrindinė funkcija yra niekinti ir abejoti, kada iš tiesų, tai yra paprastas ludizmas. Tecnologijų nekinimas yra bereikalingas. Technologijos neturi jausmų. todėl galima kalbėti tik apie žalą arba naudą. Facebook’o naudotojų kiekis žurnalo „The Economist“ duomenimis, yra pasiekęs pusę milijardo vartotojų. Kalbėti apie minorinę Facebook’o įtaką — juokinga. Tai daugiau darbo instrumentas, nei laisvalaikio. Nėra ten nei draugų nei nedraugų, tiesiog yra grupės, dažniausiai sąveikaujančios tam tikrų interesų (pvz. „Išniekink A. Račą“ ar „Neapkenčiu Petruškevičiaus„). Žinoma, kad įsijungti į grupes, reikalinga pateikti identifikaciją: veidą, vardą, telefoną. Daug jis kam nepatinka. Kaip ir Microsoft produktai, prie kurių pats A. Račas jau senai priprato ir neįsivaizduoja gyvenimo be jų. Twiter’is — analogiškai galinga priemonė, de facto įsitvirtinusi žiniasklaidoje. Jis naudojamas žinių prenumeravimui, kuris perėemė jo pagrindinę ankščiau skelbiamą funkciją — vadinamą „mikrobloginimą“. Kada feed’ai, naudotini naujų žinių prenumeratai ypatingu populiarumu nepasižymėjo, nors tapo priimtini visur, Twiter’is įrodė, kad gali susitvarkyti su prenumerata žymiai patogiau ir efektyviau. Twiter’is — tai informacinė lentelė, skirta ne „aš nusiperdžiau“ pranešimams transliuoti, bet „A. Račas parašė naują įrašą … /URI/. pranešimams skelbti prenumeratoriams. Taigi, ką daro A. Račas, tai nori įrodyti, kad jam nerekalingi prenumeratoriai jo mintims skelbti. Tiesiog juokinga, dieve mano. Tiesiog įsijungi ir naudoji Visa kita suvarkys laikas: naudinga tai ar nenaudinga.

Naujas URI

Pagal skaitytojų pasiūlymus, nuo šiol „Labas, Lietuva!“ naujas URI yra http://www.labaslietuva.net.

Naujas personažas „Linkomanijos“ byloje

Patingėjau paminėti tokį reikšmingą įvykį ir be reikalo. Sekančią savaitę Kauno miesto apylinkės teismas paskelbs nuosprendį byloje „Megztukas prieš internautus“. Farso istorija prieina pabaigą ir, turint omenyje Kauno teisėjų specifiką, nesinorėtų kažin kokias prognozes skelbti. Kita vertus, pranešime apie šią bylą, kurį paskelbė 15min.lt, galima aptikti kitą spalvingą personažą, sužaidusį nematomą vaidmenį šioje komedijoje; tai antpečiuotas pareigūnas, atlikęs „tyrimus“ – specialusis Megztuko agentas „Skuduriukas“. Skuduriukas veikė išvien su Megztuku ruošiant popierius bylai ir išstojo nematomu Megztuko užnugariu. „Labas, Lietuva!“ prašo padėti įvardyti šios tragikomiškos fizionomijos pavardę, idant visi klounai, dalyvaujantys internautų persekiojimo istorijoje, būtų įvardyti.

Skuduriuko veidas nepakartojamas. Tai net ne veidas, o, greičiau, pašluostė, skirta dulkėtiems kompiuterių ekranams valyti. Kita vertus, tokio žmogaus vien prisiartinimas diskredituoja bet kokią skaičiavimo techniką ir žiniatinklį išvien.

Megztuko agentas Skuduriukas

Glebas Pavlovskis apie dienraštininkus

Savaitę prieš Rusijos intelektualas ir visuomeninio – politinio leidinio „Russkij žurnal“ (Русский журнал) vyriausiasis redaktorius Glebas Pavlovskis pateikė gana įdomų pranešimą. Greta įdomių teiginių, tokių, kaip, su dienraštyno (blogosferos) atsiradimu siejamas, pateikiant istorinės retrospektyvos paraleles, revoliucijos priartėjimas, dienraščių rašymas sulyginamas su hormonine terapija ir kt., intelektualas  padarė pakankamai įdomią išvadą – dienraštyną (blogosferą) pavadino aktyvių nevispročių inkubatoriumi (rus. инкубатор недоумков). G. Pavlovskis teigia, kad dienraščių rašymas nėra intelektualus procesas, sulygindamas jį su medicininėmis išraiškomis. Dienraštynas rūpi dėl savo anonimiškumo, keldamas baimę įdėjų nekontroliuojamų populiarinimo laisve. G. Pavlovskis susiduria su panašiomis fobijomis, kuriomis vaduojasi Lietuvos seimūnai bei sugriešinę teisėtvarkos sistemos atstovai, atstodami 21 a. luditus, beviltiškai bandančius sunaikinti jau nebe gamybos priemones, tapusias komunizmo idėjų bei Didžiosios Spalio socialistinės respublikos vyksmo priežastimi, bet į masinės informacijos skleidimo priemones, kurios, anot, G. Pavlovskio, turi tapti būsimosios revoliucijos priežastimi, bei riboti dienraštyno dalyvių laisvę. Anonimiškumas gąsdina. Bet reikia suprasti ir kitą pusę – reikalauti atitikti kažkokiems tai standartams, sudarytiems daugumoje atvėjų, abejotinų asmenų, bandančių uzurpuoti teisę kurti reglamentą yra daugiau nei juokinga. Užtenka prisiminti liberalo V. Grubliausko išpuolus prieš opozicinių pažiūrų tinklalapius. „Dienraštis – tai pigi priemonė.“ – teigia G. Pavlovskis. – „Jis patenkina vieną iš giliausių žmogaus poreikių, tai poreikį save pristatyti (prezentuoti); kurio patenkinimas, atrodytų, neįmanomas masinėje visuomenėje, kur liko labai ribotas personažų kiekis ir kur kova už patekimą į šį „klubą“ yra baisi, o kiekvienas patekęs į jį, stengiasi pasilikti jame kuo ilgiau; o likusieji gali tik žiūrėti.“ Šis įdomus samprotavimas galėtų pretenduoti į gilesnių svarstymų apie tai, kad yra dienraštis ir kokia jo reikšmė visuomenėje pagrindą.

„Jeigu TSRS būtų egzistavę dienraščiai, tai TSRS gyvuotų iki šiol“.

Glebas Pavlovskis, Russkij žurnal vyriausiasis redaktorius

Atsakymas Pipedijai

Enciklopedija Pipedija šiandieną pateikė atnaujintą įrašą apie „Labas, Lietuva!“. Nepaisant objektyviai pateikiamų išmislų, jame yra neteisingų faktų, kuriuos galima būtų aptarti. Pipedija, pradžioje priimkite padėką už dėmesį Jūsų enciklopedijoje, kuri, be jokios abejonės, greitu metu taps lietuviškuoju Encyclopædia Britannica ekvivalentu. Man džiugu, kad mano dienraštis tapo enciklopedistų įvertinimo objektu. „Labas, Lietuva!“ gimė palyginti nesenai, praeitų metų kovo mėnesį, nusižiūrėjus kaip pavyzdį diskusijų oponento Googlės forume Latvijoje gyvenančio amerikiečio literato Peterio Ciedrinšo, kurį laiką rašiusio kalbas Latvijos prezidentei, dienraštį Marginalia. Man nieko neteko girdėti nei apie Laiko forumus, nei apie A. Račo dienraštį iki buvau jų pastebėtas. „Labas, Lietuva!“ yra dienraštis apie religiją, politiką, techniką, muziką. Jis nėra skirtas kokios nors tai politinės-visuomeninės santvarkos šlovinimui ar garbinimui, ypač komunizmo. „Labas, Lietuva!“ yra patriotinis dienraštis politine prasme, jis šlovina Lietuvos praeitį, jos žmonių garbingus pasiekimus liaudies gerovei. „Labas, Lietuva!“ yra lietuviškas dienraštis, jame nėra nei vieno nelietuviško keiksmažodžio, išskyrus gal komentarus, kuriuose tenka bendrauti su lietuviakalbe publika ir naudoti jų leksiką. Pipedija rašo apie LKP CK (turėjo matyt, LTSR KP CK) 5 kambarių butą, suteiktą komunistams, iki šiol gėdintiems mistinių prarastų privilegijų. Neteisybė! Mūsų šeimai (nors ji niekada nebuvo šeima) buvo suteiktas gyvenamasis plotas kaip daugiavaikei šeimai. Joje nebuvo komunistų. (Tėvas stojo į komunistų partiją, bet po pusmečio bilieto atsisakė prasiėjus neramumams.) Į Frontą niekada nieko nekviečiau ir su juo nieko bendro neturiu. Mano nuomone, Paleckis yra padaręs keletą esminių klaidų pačioje pradžioje, kurios tapo partijos nepopuliarumo priežastimi. Nieko prieš juos neturiu, mielai atiduočiau balsą, lai politikuoja.

Dėl inscinuacijų apie Taprasme.lt. Pareiškiu labai atsakingai: „Labas, Lietuva!“ nieko nekadrina! „Labas, Lietuva!“ perka. Gabytė kartą paprašė leidimo paskambinti SKYPE telefonu. Ji kartą pareiškė Tviteryje, kad „esu visai nieko, kada nepiktas“, po kurio sekė paskviliai apie lachudras su nuoroda į mano Gravatarą, man pareiškus, kad ji „man nėra nei draugas nei ką“. Gabija man aktuali tik kaip žmogus, pateikęs gerą kulinarinį receptą, kaip pasidaryti vištieną majoneze, kuri tapo man paskutinių savaičių labiausiai kepamu patiekalu. Tai yra labai paprastas, tačiau labai skanus dėl skonio kombinacijos kepinys. Tai tiek.

„Megztuko“ kvailionės

Vytas Simanavičius

Prieš keletą pasirodė pranešimai apie LANVA pimpio Vytauto Simanavičiaus, kitaip dar vadinamu „Megztuku“, „žygdarbius“ programinės įrangos jūroje. „Megztukas“ yra gerai žinomas visiems, ypač po to, kai pražioplino Vilniuje tarptautinį „piratų“ sąskrydį – atrodytų, tik kviesk policijos įgulas ir tupdyk kartu su įkalčiais, bet ne, „Megztukas“ akis į akį su „piratais“ susitikti neišdriso. Vytautas Simanavičius nutarė atsiimti savo kitokiu būdu: neperseniausiai visi išgirdo apie nerealiai bauginančiu, „Megztuko“ akimis turinčiu būti, įvykiu: LANVA perdavė policijai IP adresus!!! Publika turėtų suklusti: siaubas! Kas dabar bus??? Neatkreipiau daug dėmesio į šį įvykį, nes nuojauta buvo, kad ir šį kartą tebus eilinis „Megztuko“ susišikimas, rezultate ko, sukelsiantis juoką vartotojams. Neužilgo pradėjo kilti klausimai žiniasklaidoje: kas perdave Vyto Simanavičiaus debilų chebrai IP adresus? – Pasirodo, niekas. Ar buvo duota sankcija nusikalstamai veiklai arba jos imitavimui? – Nei teismas, nei prokuratūra tokių leidimų nedavė. Tai kaip, visgi, „Megztukas“ sugebėjo pasiekti tokį stulbinantį laimikį? Pasirodo, elementariai, Vatsonai: „Megztukas“ nusikalstamą veiklą vykdė pats (arba ją imitavo)! Nepaisant to, kad jokių sankcijų LANVA nebuvo suteikta, „Megztukas“ nutarė pasinaudoti VSD senu metodu, kuris buvo naudojamas sugauti „šnipą“ Joniką, LANVA tiesiog pasiėmė torentą iš Linkomanijos ir pradėjo pumpuoti Mikrosofto operacinę sistemą patys, ha ha ha ha ha ha! Nu nerealiai viskas paprasta ir juokinga iki ašarų! Taip „Megztukas“, pradėjęs pumpuoti nelicenzijuotą Mikrosofto operacinę sistema, atsivertė savo torento ypatybių laukelį ir nusirašė visu prisijungusių prie torento vartotojų IP adresus! Perrašęs ant švaraus lapo, juos išdidžiai nunešė į policiją, garsiai trimituodamas, kad sugavo pagaliau! (Savo IP adreso, savaime aišku, sąrašan neįrašė) Nu nerealus kadras yra „Megztukas“! „Labas, Lietuva!“ norėtų užduoti vieną klausimą Vytautui Simanavičiui: kas suteikė LANVA leidimą nusikalstamai veiklai, jei jau taip? Nors tai beprasmiška. Kažin, ar galima ką nors logiško išgirsti iš puspročio, užsiimančio nežinia kokia veikla – piratų gaudymu. Dar priedo – sausumos. Žemiau paveikslėlyje galima pamatyti, kaip atrodo IP adresų sąrašas bet kuriame torente.

IP torento naudotojų adresus galima aptikti kiekvienoje torentų kliento programoje

IP torento naudotojų adresus galima aptikti kiekvienoje torentų kliento programoje

Geocities galas ir skylė Ievos Ševiakovaitės kišenėje

Yahoo uždaro Geocities nemokamų tinklalapių paslaugą, Ha ha ha, galas atėjo Ievos Ševiakovaitės tėvų buto nuomos verslui: per savo http://www.guestshouses.info ji gaus šūdą, nes kainos palyginti labai aukštos, o ir per vienintelį (dabar jau) In Your Pocket užsakymų ateina ne kažin kiek daug. Į http://www.guestshouses.info žiniatinklyje neveda jokių galų. Ambicija sušikti mano iš geros valios padarytą darbą kainavo labai daug: vien advokatui Mažvydui Mažonui sumokejo kelis tūkstančius, kad tik man nemokėti ir ką laimėjo? Tėvas nuvarytas į kapus, motina susilaužo sprandą ir metų metus gyvena pirmuonio būsenoje (ar dar gyva?), o dabar ir Geocities užsidaro. Ha ha ha, ką ji laimėjo su „įžymiuoju“ operatoriumi? Momentinį pasitenkinimą dėl savo tariamo pranašumo, ha ha ha! O dabar ateina dar viena bėda. Aukštos technologijos irgi turi tendenciją keistis, Kai kam, nepasiruošusiems, tokie pokyčiai gali atnešti finansinių problemų – iš kur ji dabar gaus lankytojus savo Trakų 15-5 butui (kuris, lygtai, areštuotas už skolas)?

Ievos Ševiakovaitės tėvai Viačeslavas Ševiakovas ir Veronika Ščukauskaitė. Veronika paslysta visai šalia pat ir nusilaužia sprandą neužilgo gavus laišką su tekstu „Anuška jau sudaužė stiklainį ir išliejo aliejų“.  „Labas, Lietuva!“ skelbia konkursą atspėti, kas yra originalus šių žodžių autorius ir kokiame kontekste jie buvo paminėti primą kartą. Pirmąjam atspėjusiam „Labas, Lietuva!“ išsiūs įrėmintą propagandinį „Ir tu patikėjai Landsbergiu“ abrozdą. Atsakymus prasome pateikti komentaruose arba siūsti ziniatinklis@gmail.com.

Ievos Ševiakovaitės tėvai Viačeslavas Ševiakovas ir Veronika Ščukauskaitė. Veronika paslysta visai šalia pat ir nusilaužia sprandą neužilgo gavus laišką su tekstu „Anuška jau sudaužė stiklainį ir išliejo aliejų“. „Labas, Lietuva!“ skelbia konkursą atspėti, kas yra originalus šių žodžių autorius ir kokiame kontekste jie buvo paminėti primą kartą. Pirmąjam atspėjusiam „Labas, Lietuva!“ išsiūs įrėmintą propagandinį „Ir tu patikėjai Landsbergiu?“ abrozdą. Atsakymus prasome pateikti komentaruose arba siūsti ziniatinklis@gmail.com.

Apsikakojęs, bet ramus

Vytautas Grubliauskas

Vytautas Grubliauskas

Toks yra Seimo narys ir taip pareiškė visai nesenai vienam komentatoriui savo dienraštyje žiniatinklyje paklaustas apie „Labas, Lietuva!“. Skaitytojas, prisistates „tikru lietuviu“, paklausė, kaip čia taip gaunasi, kad perskaitęs „Labas, Lietuva!“ nieko antivalsybiško jis nerado. Vytautas Grubliauskas atsake: „esu visiškai ramus“. Ka jis turėjo omenyje po šia fraze, sunku suprasti. Nors, savaime aisku, lengva įsivaizduoti V. Grubliausko norą uždėti antrankius kiekvienam jam nepatikusiam komentatoriui.

2009-05-16 09:54 – tikras lietuvis

Gerb.Kongui. Bloge „Labas, Lietuva!“ perskaičiau, kad jį (weblog) „persekiojate“ Jūs. Peržiūrėjau medžiagą, bet be liaudiško nusiteikimo valdžios atžvilgiu nieko blogo ten neradau. Ar tikrai taip yra ir, jei taip, tai kokios to priežastys? Teiraujuosi kaip komentatorius, nes manau, kad visi valdžios veiksmų internete komentatoriai esame liaudies balsas. O Vox populi – vox dei!

Vytautas Grubliauskas – Kongas:

Esu visiškai ramus. O del Vox populi tai aš neabejoju, kad tai ir Vox Dei. Komentuokite drąsiai ir tesingai ir jūsų komentaras pateks į šią kategoriją.

Sėkmės,

Vytautas

Įtakingos pažintys

Jeigu Facebook’e esu draugas su Dalia Grybauskaite, tai galiu sakyti, kad turiu įtakingų pažinčių?

@ churchill1874

Naujas forumas

„Labas, Lietuva!“ įgavo forumą. Prašom diskutuoti, įdėti failus, daryti puslapius. Necenzūruojamas, bet lengvai moderuojamas. Galima prenumeruoti, siūsti pranešimus elektroniniu paštu. Forumo idėja kilo gavus draudimus dalyvauti Omnitel naujienų ir Konferencijos.lt forumuose.

Labas, Lietuva!
Apsilankykite šioje grupėje
Prisiregistruoti prie „Labas, Lietuva!“ forumo.
El. paštas:

Chaltūra

Taip gaila pasidarė vakar aukos, nukentėjusios nuo žuliko perskaičius skundą, kad pagalvojau, jog vertėtų man būtų užsiimti chaltūra – pradėti kurti tinklalapius. Konkurencingomis kainomis. Sakykim, vieno puslapio tinklalapio kaina – nuo 5 eurų. Griežtas HTML, tikslus CSS. Pagal W3C technines specifikacijas. Tik vienu dalyku tikrai užsiimti negaliu – tai dizainu ir stiliumi. Tada prašom pas statkevičius, jie moka.