Tag Archives: Barakas Obama

Sveikas optimizmas

Optimizmas yra geras dalykas. Taip ir norisi imti pavyzdį iš kitų.Hey, Obama! Fuck you!

Durnių motina – viltis

Obama

Viltis – durnių motina. JAV organizacijų apklausų duomenimis Barako Obamos veikla nepatenkinti 70 nuošimčių gyventojų. Niekas nemyli negrų. Be reikalo. Rasizmas – blogas dalykas. Apie žmones reikia spręsti pagal jų darbus. Tada nebus inscinuacijų, mažiau rasizmo. Ana, kaip susidirbo D. Mertinas. O juk debilų gauja puolė, grąsino. Bet sveikas protas nugalėjo ir viskas pasibaigė gerai. Nežinia kodėl, bet šiame plakate užrašyta „Hope“ (viltis), kada originalus Barako Obamos šūkis buvo „Change“ (pokyčiai). Pilnoji frazė, naudota rinkiminėje kampanijoje skambėjo sekančiai: „Pokyčiai, į kuriuos galime patikėti“. Kitaip tariant – „mūsų neapipisi“. Iš kur išlindo tada „Hope“? Greičiausiai, rasistinė provokacija. Viltis, meilė ir tikėjimas – tris kertiniai kvailystės akmenys. Patikėjus šiais dalykais galima susilaužyti gyvenimą taip,  kad ohoho! Duok dieve, jeigu atsistoti pavyks. Prisimenu, prieš penkeris metus patekus į sektą, veikiančia mikrokomunizmo modeliu (kas atspės jos pavadinimą? Ji yra pagrindinė drabužių tiekėja Lietuvoje), atvyko vienas brazilas. Ir ką jūs manot? Iš karto prie jo prisistatė jauna čekė brazilų kolekcionierė. (Ji gera ir protinga vartotoja.) Po trijų dienų brazilas gulėjo ant jos krūtinės. Ot, sėkmingas! Brazilas buvo nei ypatingas nei ką, kaip ir čekė, bet vėliau man išsitarė, kad savo sielą yra pardavęs velniui ir tada pasakė gerai žinoma frazę: „Viltis – durnių motina“. Atlikęs tokį sanderį su nelabuoju, toks žmogus gali būti laikomas su patirtimi. Ir pagal tai kaip jam vyko, galima spręsti, kad jis tik išlošdavo. Aš atsisakiau katalikų tikėjimo jau senai, prieš gerus 7 metus ir tokiu būdu išgelbėjau savo gyvybę. Krikščionybė atėmė iš manęs viską. Pradedi tikėti Jėzumi ir pamažu, sekant litanijos eiga, prarandi šeimą, namus, draugus. Užtat priartėji prie Kristaus mirties ir prisikėlimo momento ir neturi kito kelio, kaip tik pasekti juo ir dabar. Niekas ant kryžiaus jūsų nepasmeigs, todėl jums beliks tik susiradus kartį užsimegzti kilpą ant galvos ir inicijuoti Kristaus mirties pergyvenimo momentą patiems. Aleliuja! Dar vienas! Lygiai taip pasielgė mano kaimynė iš antro aukšto man atvykus į Lietuvą 1999-aisiais. 16 metų jai buvo, raudonais plaukais tokia. Motina ją ūdijo negailėstingai, todėl jai neliko kito kelio, kaip numirti su Kristumi. Laikraštyje rašė, kad po jos kojomis buvo rasta Biblija. Arba štai paimkime kitą tikėjimo ir vilties pavyzdį – Vytautą Landsbergį. Žmonės net savo mažus vaikus mesdavo kitų valiai, kad galėtų nuvykti į Vilnių jo balsą išgirsti! Man viena šakietė pasakojo taip. Ką davė šis lietuvių tautos tikėjimo išpažinimas? Atskymas vienas – šūdą. Nes sistema, kuri propaguoja mirties ar neapykantos kultą, negali nuvesti niekur kitur. Tikintiesiams bus paliktas šansas prisikelti. Po mirties, žinoma.

Artėja Kalėdos. Vėl gimsta mesijus. Reikia būdrauti.