Tag Archives: Elektromagnetinės bangos

Dar kartą apie elektromagnetinį lauką

Jau buvau rašęes apie radijo bangų keliamus elektromagnetinio lauko pavojus. Šį kartą norėčiau paminėti elektros laidų keliamus elektromagnetinio lauko realius pavojus. Ir vienos ir kitos yra tos pačios elektromagnetinės bangos, kurių esminis skirtumas yra tik tiek, kad pastarųjų daznis yra 50 Hz, o pirmųjų prasideda nuo 800 MHz, taigi, jų virpesių dažnis yra kelis šimtus tūkstančių kartų (ir daugiau) didesnis. Savaime suprantama, skiriasi ir jų galingumai – nuo kelių milivatų mobiliajame telefome iki kelių šimtų tūkstančių vatų elektros transformatorinėse – pastotėse (tiesa, pastarosiose daugiau aktualūs yra voltažai, mat jų paskirtis tokia – keisti aukšto voltažo elektros srovę į gyventojams skirtą 220 voltų ar kitokią, priklausomai nuo paskirties).

Esmė tame, kad elektros laidai gali veikti ir veikia, taip pat jų kontaktai, jeigu nėra izoliacijos, antenos principu, tai yra, gali skleisti elektromangnetines bangas, šiuo atvėju 50 Hz dažniu, nes kaip žinoma, Europpje ir daugelyje kitų pasaulio šalių elektros tinklai veikia 50 Hz dažniu, kada JAV, Japonijoje naudojamas 60 hercų dažnis. Ir jau čia, ta pati tariama (o gal ir ne) mobiliųjų telefonų bėda, vadinama elektromagnetiniu spinduliavimu, gali tapti mirtinu pavojumi.

Kaip žinoma, elekromagnetinis spinduliavimas – tai yra ta pati elektros srovė, tik ispinduliuota laukan iš laidininko, paprastai laido, į orą ir judanti jau ne kietu laidininku, o oru, kuris taip pat yra elektrai laidus. Elektros laukai ore yra pavaldūs magnetizmo dėsniams, todėl vadinami elektromagnetiniais. Elektromagnetinio lauko judėjimas aplink aukšto voltažo laidą vizualiai atrodo, maždaug, kaip gyvatė, besivijanti spirale aplink laidą ir kurios mirtina įtaka gali siekti iki 60 centimetrų ilgio spinduliu, kada elektros smūgi galima pajusti iki 2 metrų ilgio spinduliu. Taip yra su neizoliuotu laidu, bet kontaktai transformatorinėse dažniausiai nėra izoliuoti, todėl pavojus tyko didelis. Ir taip vyksta dėl to, kad oras tampa prikrautas didelį krūvi turinčių elektronų, kuriuos nedelsiant pritrauks jūsų kūne esantys elektronai, eigoje ko, dėl krūvių skirtumų, išsiskirs energija šilumos pavidale.

Reklama

Elektromagnetinio spinduliavimo energijos tankis

Atrodo teisingai antraštė išėjo. Nesenai perskaičiau apie vieno žmogėno vargus, kuris užsidėjo ant stogo GSM 17 vatų siustuvą; net pyktis paėmė. Kažkokia kaimynė kvaiša pradėjo skustis, kad miegoti negali ir kad plaukai slinkti pradėjo dėl „kenksmingų“ bangų. Dar buvo aiškinama, kad antena ant kaimyno stogo „mažina“ namo vertę. Čia jau aplamai trūksta žodžių. Šiuo atvėju kaimynė galėtų pabandyti naudoti… elekriniu motoriuku valdomą guminuką. Mat tada guminuko motoro darbo metų skleidžiamas elektromagnetinis laukas neutralizuotų GSM siustuvo radijo bangų elektromagnetinį lauką bent jau kaimynės kūne, o malonūs pojūčiai sustabdytų plaukų slinkimą. Tiesa, guminuko naudojimo perdozavimas gali sukelti pašalines problemas, bet tai galima būtų aptarti su kitu specialistu, pvz. seksologu Viktoru Šapurovu. O del namo vertės, tai galima pasakyti tik tiek, kad yra nemoralu įpareigoti kaimymus vaikščioti šalimais apsirengus „Prada“, nors dėl to ir namo vertė ir gerokai padidėtų – kas gi nenorėtų turėti kaimyną visada dėvinti „Prada“. Juokas juokais, bet kvailumas irgi turi žinoti ribas. Šios, po galais, taip nuodingos elektromagnetinės bangos gali būti apskaičiuojamos gana paprastai. Tereikia vienos formulės ir lentelės, kurios žemiau ir pateikiamos. Ir nors kaimynas turėtų ir 10 didesnės galios stiprintuvą, antenos spinduliuotė nepriverstų nuslinkti kaimynės plaukų. Bent jau pagal Sveikatos Ministerijos patvirtintus normatyvus 10 milivatų į kvadratinį centimetrą.

O štai kaip galima apskaičiuoti elektromagnetinio spinduliavimo energijos tankį (jeigu jau taip parūpo). Pirma. Nustatomas elektros (E-field) lauko stiprumas tam tikrame nuotolyje nuo spinduliavimo šaltinio, kuris matuojamas voltais per metrą. Sakykime, kad nuo plinkančios kaimynės iki kaimyno antenos yra 10 metrų atstumas. Kaimyno siustuvo galingumas yra 100 vatų. Elektros lauko stiprumas E nustatomas pagal formulę E=(√(49,15*Pd))/d kur Pd yra ERP – antenos efektyvus spinduliuotės galingumas, daug galvos dėl jo sukti neverta, imamas siustuvo galingumas ir to bus gana, nebet kaimynas naudotų kryptinę anteną, nukreiptą į jūsų langus, o d yra atstumas nuo jūsų iki antenos. Tokiu būdu elektromagnetinio lauko stiprumas kaimynės namuose bus 49,15 * 100, iš gauto rezultato 4915 reikia ištraukti šaknį, bus 70,10 kuris dalinamas iš atstumo nuo kaimynės iki kaimyno antenos 10. Rezultatas 7,01 volto per metrą. Antra. Tada pagal lentelę priklausomai nuo elektros lauko stiprumo rezultato randamas elektromagnetinio spinduliavimo energijos tankis. Šiuo atvėju rezultatas yra 1,3 *10-5 vato į kvadratinį centimetrą arba 0,00013 vatų į kvadratinį centimetrą arba 0,13 milivato į kvadratinį centimetrą. O leidžiama norma yra 10 milivatų į kvadratinį centimetrą (tiesa, kažkur girdėjau, kad leidžiama norma yra (buvo?) 10 mikrovatų į kvadratinį centimetrą).

Dar galima pridurti, kad radijo mėgėjas gali naudoti iki 400 vatų galingumą ryšių metu. Šiaip, gali būti reglamentuojamas tik antenos aukštis pagal miesto architektūrinius normatyvus jeigu tokie iš yra. (Užmiestyje ar kaimuose – tikrai nėra.) Savaime aišku, radijo siustuvo operatorius privalo laikytis visų EMS (elektromagnetinio suderinamumo) reikalavimų, kitaip – nekelti trukdžių kaimynų įrangai – radijo imtuvams, TV, elektriniams širdies stimuliatoriams etc.

Ir dar. Mano nuomone, yra labiau pavojinga tai, kas perduodama radijo bangomis, o ne pačios bangos. O eksperimentus apie elektromagnetinio spinduliavimo poveikį faunai visada galima atlikti. Čia nereikia šnekėti, o reikia susirasti avilį, nukreipti į jį kryptinę anteną, įjungti kokią nors radijo bangų emisiją ir žiūrėti kas gaunasi – bėgs bitės ar ne. Jei pabėgs vadinasi kenkia. Jei ne tai nekenkia. Lietuvos bitininkų draugija galėtų įsijungti į tokį bandymą.

Straipsnio autorius yra radijo bandytojas, sertifikuotas pagal Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) reikalavimus, atitinkančius Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (CEPT) rekomendacijai T/R 60-02 (HAREC).