Tag Archives: Josifas Visarionovičius Stalinas

Savaitės idiotas – Rytas Kupčinskas

Rusija iki šiol negali pripažinti, kad Stalinas pats pradėjo Antrąjį pasaulinį karą.

Seimo narys Rytas Kupčinskas.

Rytas Kupčinskas

Reklama

Lietuvybės saugojimas

Vėl pjudo J. Staliną. Besugrįžtant į namus praeitą rudenį paklausiau iki Bialystoko pavežėjusį lenką, puikų žinovą reikalų tarptautinių:
– Kiek Stalinas nužudė jūsiškių Katynėje?
– 16 000.
– Oho!
– Taigi tik karininkai ten buvo. Surinko Stalinas į vieną vietą ir sušaudė. Už išdavystę keršijo.

Taip pasakė be jokio apgailėstavimo. Katynėje J. Stalinas žudė Lietuvos Vilniaus krašto aneksorius.

Aukos karo ir išgalvotos

Vakar užėjus į biblioteką, įdomus straipsnis buvo aptiktas apmastymui. Pasirodo, tarybinių karinių pajėgų netektys Antrąjame pasauliniame kare sudarė 11 441,1 tūkstančiai žmonių, tame tarpe 8,7 milijonai — TSRS žmonių. Kitaip tariant, beveik 9 milijonai TSRS gyventojų žuvo gindami jauną tarybinę valstybę nuo fašistinės okupacijos agresijos. Dar 3,7 milijonai žuvo, kurie buvo vienaip ar kitaip paliesti hitlerinės Vokietijos (išvaduoti iš okupuotų teritorijų ar išlaisvinti iš nelaisvės) ir stojo į Tarybinės Armijos gretas kovai.1

Apmastant šiuos skaičius, noromis nenoroms prisiminti tenka dešimtis matytų kino filmų apie Antrojo pasaulinio karo siaubus. Šimtai filmų buvo pastatyta įvairiausiose šalyse, kuriuose buvo ekranizuotas Antrasis pasaulinis karas. Taigi, 11,4 milijono netekčių. Nenoromis kyla į galvą sutapatinti šiuos skaičius su vadinamomis „Stalino aukomis“, kurių autoriai drąsiai skelbia naujas istorines aksiomas, esą jų (aukų) skaičius sudarė 20 milijonų ir daugiau! Nepaisant to, kad Lietuvos istorikai nesugeba pateikti nei vieno fakto apie J. Stalino nurodymu sušaudytus lietuvius! (Aktyviai mitologizuojama istorija apie Rainių miškelį, apie kurią galbūt pavyks parašyti vėliau.) Logiškai mąstant, jeigu J. Stalino „agresija“ turėjo pagrindo, tai ji tikrai turėjo būti ekranizuojama, juolab, kad ir pati TSRS Komunistų partija skyrė J. Stalino juodinimui nemaža laiko. Iki buvo nuleistas garas ir sugriauta pati Tarybinė šalis. Bet iki šiol nepavyksta prisiminti nei vieno rimtesnio filmo apie „kraugeriškus J. Stalino nusikaltimus“.

1. С. П. Москальков “География безвозвратных потерь вооруженных сил СССР в Великой Отечественной войне (статитическо – географический исследование)“, Вестник Московского Унивеситета, серия 5-ая “География“, №4/2010.

Josifas Stalinas prieš Vytautą Landsbergį: prievartinės emigracijos palyginimas

Po ranka atsitiktinai pasitaikiusio laikraščio „Krikščionių žinios“ (Nr. 5, 2011) antraštė nustebino: pasirodo, per metus iš Lietuvos emigravo lygiai tiek pat žmonių, kiek gyvena Marijampolėje — 84,5 tūkstančio žmonių. Kiek daugiau, apie 109 000 (39 tūkstančiai asmenų kartu su šeimomis) buvo ištremta iš Lietuvos Josifo Stalino nurodymo su tikslu pakelti bendrą Lietuvos mentalitetą ir kultūrą. 2011 ir 1941-1953 metų palyginamiejį skaičiai ant tiek aiškūs, kad net palygtinti nėra didelio reikalo. 2011 m. vasario 5 d. „Vakaro žinių“ 30–ąjame numeryje straipsnyje „Lietuva–skęstanti valstybė be gelbėjimosi rato“ buvo pateikti stulbinantys Landsbergio epochos lietuvių liaudies prievartinės emigracijos duomenys: 1991–2010 metais Statistkos departamento duomeninis buvo buvo priversti išvykti iš gimtinės 483 951 gyventojas! Taigi, 109 tūkstančiai Josifo Stalino nubaustų, su tikslu sukurti tobulesnę ir atsakingesnę visuomenę ir beveik puse milijono Landsbergio aukų!

Prieš gerą savaitę pokalbio pas dėdienę su viena tremtine išsiaiškinom keletą momentų. Ji buvo ištremta už tėvų 35 ha žemės nuosavybę. „Žinoma, nieko baisaus tame nebuvo“. „Trijų savaičių ekskursija į Sibirą“. Galima įsivaizduoti, kaip vaikui buvo malonu keliauti vaizdinga gamta maskatuojant kojomis iš vagono (kuris, kažkodėl tik nesenai buvo pradėtas vadinti „gyvuliniu“ — tokiais vagonai buvo vežami raudonarmiečiai Antrojo pasaulinio karo metu) ir nei vieno užsiminimo apie maitinimo trūkumą kelionės metu. „Rusas tikrai kruštis išmokė“ ir pan. Pabandžius prisiminti nors vieną mirties atvėjį iš aplinkinių tarpo — nepavyko nei vieno.

Porą žodžių apie Josifą Staliną

Josifas Stalinas

Kai kas šaiposi — negi šventas?

Ne, tai, kad šventas – genialus. Su tokiu atidirbtu potencialu žmogaus nerasi daugiau, nei kartą per kelis šimtmečius. Per 8 metus pakėlė šalį iki supervalstybės, tai jau atsiprašau. Tiesiog pabandykite įvertinti padėti patys. 1945 m. milžiniška valstybė buvo paleista į griuvesius. Vyrų trūko. 20 mln žuvo kare. Palyginti su maždaug 180 mln (nežinau tiksliai) visoje TSRS – tai milžiniškas kiekis. Jo uždaviniai:

  1. Pakelti pramonę. 300 įmonių buvo atidaroma kasmet.
  2. Reikejo keisti žmonių mentalitetą staigiai ir operatyviai. Kad eitų dirbti, nebanditautų ir civilizuoti būtų. Kad pakeisti sąmonę, kad atsisakytų, parazitiško (kaip rašo Kantas — „žyduomenės“) bendravimo stiliaus (gaidinimo, emocijų kapitalizavimo etc), įdiegtas skundimas. Piliečiai pradėjo mokytis kultūringų bendravimo pagrindų rodant tarpusavio pagarbą. Priešingu atvėju, vakare pasigirsdavo „Atidarykite, ypatingoji komisija!“. Šis uždavinys buvo įvykdytas puikiai.
  3. Reikejo mokyti tautų draugystės pagrindų. Kad nesigirdėtų „supistas čiukčius“ ir pan., pradėtos tremtys. Naujai atvykusių žmonių „integracija“ arba įgyvendinimas buvo tikrinamas aukščiausiu lygmeniu. „Kaip apsigyveno? Ar nesiskundžia kuo?“ Visokie rasizmai buvo sprendžiami greitai ir operatyviai.
  4. Sveikatos apsauga, švietimas – kilo savaime, žmonių tokioms reikmėms raginti nereikėjo.

Svarbiausia, pramonė buvo pakelta. Mokslas augo kaip ant mielių. Tarybų liaudis užkariavo kosmosą, neužilgo po J. Stalino mirties. (Na praejo kiek laiko.) Tai, ką blogas gyvenimas buvo?

Ar yra pagrindo skųstis J. Stalinu? Įtampa buvo, tiesa, tačiau šalis buvo po karo. Tvyravo normali mobilizacinė atmosfera. Šį kartą ne karui, o ramiam gyvenimui.

Norėtusi papildomai pažymėti, kaip J. Stalinas kovojo su korupcija. Yra žinoma, kad J. Stalinas sugebėjo įdiegti socialinę lygybę panaikindamas „klases“. Vietoj klasių susiformavo vadinami sluoksniai, kuriuos sudarydavo piliečiai dažniausiai pagal savo profesinę veiklą. Sluoksniai nedominuodavo vienas prieš kitą. J. Stalinas, kovodamas prieš profesinius nusikaltimus, vykstančius dažniausiai dėl resursų paskirstymo (padalijimo), bausdavo ištisus sluoksnius. Prasivogus maisto prekių parduotuvės vedėjui, lėkdavo iš darbo visi miesto maisto parduotuvių vedėjai. (Žinoma, jie nebuvo išmetami į gatves.) Tokiu būdu buvo užtikrinamas efektyvus įvairių sluoksnių fukcionavimas infrastruktūros aptarnavimui.

Stalinui – 130 metų

Šiandien sukanka 130 metų, kaip gimė Josifas Visarionovičius Stalinas. Stalino asmenybė dar būsianti kontraversiškų svarstymų objektu Lietuvos istorikų praėjus V. Landsbergio inicijuotai antitarybinei isterijai. Mano paties susidomėjimas kilo palyginti nesenai, prieš keletą metų, pabandžius suskaičiuoti J. Stalino vadinamąsias aukas lietuvių liaudies atžvilgiu. Įdomus dalykas išaiškėjo suradus J. Stalino aukų statistiką: pasirodo lietuviškų aukų kiekis yra NULIS. Kitaip tariant, anei vienas lietuvis nebuvo nužudytas J. Stalino nurodymu. To pakanka reabilitacijai; juk net mokykloje istorijos mokytojai gąsdindavo mus pudrindami smegenis apie Stalino kultą, tremtis ir kitas išmonybes. J. Stalino dergimo problema – tai TSRS Komunistų partijos lemiama klaida, tapusi pagrindu TSRS griūties katastrofai 50 metų vėliau. Verta pastebėti vieną momentą: susikūrus Lietuvoje „Persitvarkymo Sąjūdžiui“ (kurio irštva susiformavo Fizikos institute Vilniuje), intelektualų pagrindine svarstoma problema buvo bandymas išsiaiškinti, kodėl Lietuvos komunistų partija neįvertino lietuvių tremimų prasidėjus masiniam J. Stalino smerkimui penkiasdešimtaisiais. Lietuvos komunistai buvo pasimetę dėl šios problemos. Dabar galima laisvai atsakyti: lietuvių tremtys nebuvo pasmerktos tuo metu vien todėl, kad paprasčiausiai nebuvo ką smerkti. Buvo tremiamos buožės (vadinamasis tuometinis elitas) bei kriminaliniai nusikaltėliai. Dosniai JAV skatinami Lietuvos intelektualai buvo raginami nesiterlioti ir pulti „nedorąją“ Lietuvos komunistų partiją, kodėl ši aplaidžiavo. Nereikia priminti, kad visos šios kakafonijos priešakyje stovėjo dirigentas Vytautas Landsbergis. Prašome papildyti duomenis apie abiejų asmenų nuopelnus ir aplaidumus. Žemiau pateiktas trumpas sąrašas gali padėti susiorientuoti asmenybių nuopelnų skalėje: ką gero yra padaręs lietuvių tautai Josifas Visarionovičius Stalinas ir Vytautas Landsbergis.

Landsbergis-Stalinas

Per silpni dantys

Norint įsiteikti Lietuvos tragedijos ekvivalentui Gruzijoje M. Šaakašviliui, Josifo Visarionovičiaus Stalino gimtojo miesto administracija buvo daugelis kartų bandžiusi nuversti paminklą Generalisimui. Gruzijos Vieningosios komunistų partijos atstovai pradėjo masinę kampaniją, kurios metu buvo surinktas tūkstančiai parašų, užprotestavusių priešais vandalizmą J. V. Stalino atžvilgiu ir Gruzijos istorijos etapo Tarybų Sąjungoje išsityčiojimo. Vietinė valdžia buvo priversta atsisakyti sumanymo ir atsiuntė Vieningosios komunistų partijos atstovams kapituliacinį laišką Nr. 412, kuriame pranešama, kad:

„Po visuomeninės nuomonės tyrimo buvo išsiaiškinta, kada absoliuti dauguma vietinių gyventojų yra prieš paminklo J. V. Stalinui nukėlimą. Todėl šio klausimo peržiūra artimiausioje ateityje neplanuojama.“

Paminklas J. V. Stalinui Goryje priešais miesto merijos pastatą

Paminklas J. V. Stalinui Goryje priešais miesto merijos pastatą

Istorinių kvailysčių korekcija

– „Galimas dalykas, kad yra būtina sugrąžinti į senąją vietą Stalino paminklą metro stotyje „Kurskas“.“ – tuo įsitikinęs Maskvos vyriausiasis architektas Aleksandras Kuzminas. – „Nesu stalinistas, bet su pagarba atsinešu į iki manęs dirbusių žmonių kūrybą.“ – teigia Aleksandras Kuzminas. Jam galima tik pritarti ir pareikšti padėką už sveiką iniciatyvą. O kartu ir pašaipą Lietuvos ultraliberaliems „istorikams“, niekaip nesugebančiams surasti pagrindo pasakaitėms apie tariamas Josifo Stalino nukankintas „Lietuvos aukas“. Norisi priminti, kad J. Stalino dėka prijungtos prie Lietuvos TSR žemės padidino Lietuvos gyventojų skaičių geru puse milijonu.

Originalus paminklas Josifui Visarionovičiui Stalinui, stovėjęs Maskvos metro „Kursko“ stotyje iki prasidėjus antistalininei isterijai.

Originalus paminklas Josifui Visarionovičiui Stalinui, stovėjęs Maskvos metro „Kursko“ stotyje iki prasidėjus antistalininei isterijai.

J. Stalinas Maskvoje

J. Stalino vardas pamažu grįžta Maskvoje. Pritilus pro-vakarietiškoms isterijoms apie J. Stalino „nusikaltimus“, represijas ir kitas nebūtas anomalijas, J. Stalino vardas pamažu pradeda užimti deramą vietą: atnaujintoje Maskvos metro stoties „Kurskaja“ foje iškalti žodžiai, skirti J. Stalinui atminti: „Нас выростил Сталин на верность народу и на подвиги нас вдохновил“ (Mus išaugino Stalinas tarnauti tautai ir žygdarbiams mus įkvėpė). J. Stalino išniekinimas buvo esminė TSRS Komunistų partijos klaida, padaryta prieš gerus 50 metų Nikitos Chruščiovo ir tapusi antitarybinės propagandos pagrindu. Ilgą laiką buvusi tabu, J. Stalino tema tapo atvira tik dabar (TSRS gyvavimo laikotarpiu J. Stalino įvertinimas buvo draudžiamas) ir kiekvienas, turintis galimybę susipažinti su archyviniais dokumentais, gali susipažinti su duomenimis ir padaryti tinkamas išvadas. Žemiau pateikiamos nuotraukos su Maskvos Kursko metro stoties interjero atvaizdais.

Stalin
Stalin
Stalin
Stalin
Stalin

Laikas gerti ir juoktis: „Lietuvos okupacija“!

Šiandieną galima gerti ir juoktis: sukanka lygiai 70 metų nuo vadinamos Lietuvos „okupacijos“ pradžios. 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Maskvoje buvo pasirašytas Ribentropo – Molotovo Paktas (TSRS – Vokietijos nepuolimo sutartis) kartu su slaptuoju protokolu, kuris amerikiečių nurodymu lietuvių tautoje buvo pradėtas vadinti įdomia fraze: „Lietuvos okupacija“. Jau buvau vizualiai parodęs kokiu būdu įvyko kitas „Lietuvos okupacijos“ etapas, vadinamasis Vilniaus ir jo krašto perdavimas Lietuvai mainais už TSRS karių įvedimą į Lietuvą, kur akivaizdžiai matomas tik abiejų pusių suinteresuotumas. Dabar pabandyta bus trumpais sakiniais apibrėžti, kas gi įvyko tuo metu, kuris dabar bandomas įpiršti Lietuvai kaip buvęs pats pragaištingiausias.

1939 metų rugpjūčio 23 diena. Maskva. Ribentropas ir Molotovas pasirašo nepuolimo sutartį ir slaptąjį protokolą, kuriame abipusiai pripažįstamas Lietuvos interesas į Vilnių ir kraštą. 50 metų vėliau šis dokumentas tapo Lietuvos „okupacijos“ „įrodymu“.

1939 metų rugpjūčio 23 diena. Maskva. Ribentropas ir Molotovas pasirašo nepuolimo sutartį ir slaptąjį protokolą, kuriame abipusiai pripažįstamas Lietuvos interesas į Vilnių ir kraštą. 50 metų vėliau šis dokumentas tapo Lietuvos „okupacijos“ „įrodymu“.

Tuo metu, kada Vakarų „tobulosios demokratijos“ paliko Lietuvą durniaus vietoje po Miuncheno susitarimo 1938 metais, priversdamos Lietuvą pripažinti Valdo Adamkaus gentainio šūdlenkio generolo Želigovskio 1920 metų agresiją, kada okupuotas Vilnius su jo kraštu buvo paskelbtas nepriklausoma valstybe, kuri vėliau buvo prijungta prie Lenkijos, TSRS tyliai ruošėsi karui su Vokietija, kuris akivaizdžiai buvo neišvengiamas. Lietuvai buvo skaudu, bet ją palaikė tik TSRS, kuri niekada nepripažino Vilniaus ir jo krašto inkorporacijos į Lenkiją. Hitlerinės Vokietijos militariniai ir ekonominiai pasiekimai tuo metu kėlė siaubą visai Europai, o TSRS beliko tiktai ruoštis karui, nes buvo matoma, kad fašistinė Vokietija jaunos TSRS ramybėje nepaliks. Diplomatinių gudrybių pagalba buvo bandoma išlošti laiko ir pasirašyta nepuolimo sutartis laikoma vienu iš TSRS bandymų apsaugoti savo užpakalį. Vakarų „demokratijos“ tik pasijuokė iš tokio Stalino žingsnio, pavaizduodamos pasirašytą susitarimą kaip nelygią Hitlerio – Stalino santuoką. Lietuvos istorikai bei politikai negali prikibti prie pačios sutarties teksto, nes Lietuva ten paprasčiausiai nebuvo minėta. Tik žymiai vėliau, JAV strategams ruošiant militarinę agresiją TSRS atžvilgiu, buvo sukurtas naujas scenarijus pasitelkiant susitarimo slaptąjį protokolą, kur yra paminėtas Lietuvos interesas Vilniaus krašto atžvilgiu – abi pusės patvirtino Lietuvos teisėtumą į Vilnių ir Vilniaus kraštą (visi sutiks, kad tokia iniciatyva galėjo kilti tik iš TSRS pusės). JAV strategai nutarė, kad frazė „teritorinio pasidalinimo atvėju Lietuvos šiaurinė siena tampa TSRS ir Vokietijos įtakos sferų riba“ prilygsta okupacijai! Na čia reikia labai būti naiviu ir įžuliu, kad šioje frazėje įžvelgti kėtinimą okupuoti! Žodis „įtakoti“ kai kurių Lietuvai pragaištingų JAV ir Lietuvos „išminčių“ buvo prilygintas „okupuoti“!

A. Hitleris ir J. Stalinas

A. Hitleris ir J. Stalinas

Anksčiau truputį minėjau, kokiais metodais amerikiečiai papirkinėjo pasikviestus per įvairias „mokslinius“ ir kultūrinius simpoziumus lietuvius, kad tie patikėtų, jog jie yra nuogi, o Adomas gimė nuo beždžionės, t.y. Lietuva 1939 metais buvo okupuota. Grupė parsidavėlių lietuvių, dirbusių Maskvos ant savo galvos sukurtoje Sąjūdžio grupėje, sutiko JAV sugalvotos strategijos plano dalį diegti savo tėvynainiams, kitaip tariant – pradėti mulkinti tautiečius. Mulkintojams buvo dosniai mokama iš JAV biudžeto, per įvairius fondus daugybė į JAV nuvykusių lietuvių „bendradarbiauti“ buvo dosniai apdovanoti – gavo ir V. Landsbergis (kuris vėliau patikėtas lėšas, JAV lietuvių bendruomenės pirmininko Vytauto Naručio žodžiais, sąvinosi, paprastai tariant – vogė) ir V. Gontis, kuriam užtekdavo nupirkti tik personalinį kompiuterį kitą ir dar pakankamai daug žmonių, kurie dabar užima raktinius postus vadinamoje „nepriklausomoje Lietuvos respublikoje“. Ir atvirkščiai – vėliau žmonėms, sutikusiems palaikyti JAV atsiūstą statytini padugnę Valdą Adamkų, buvo pažadėtos darbo vietos JAV su JAV pilietybės suteikimu. Toks yra nesenai JAV pilietybę gavęs už ilgametę ištikimybę Valdui Adamkui Vidas Žvinys.

Buvo toks metas, kad žmonės tada dar buvo geraširdžiai ir dauguma naivūs, todėl pažadėjus, kad „greitai gyvensime visi kaip Amerikoje“, destrukcinis JAV planas buvo sėkmingai įgyvendintas – tauta sutiko, kad 1939 metais (o gal net ne 1939-iais. Gal kas galėtų atsakyti, kada šiuolaikiniai parsidavėliai-istorikai „patriotai“ laiko Lietuvos „okupacijos“ pradžią?) ji buvo okupuota. Na, kas buvo tai pražuvo, lietuviai sėkmingai sugriovė savo gerbūvį, bet dabar kiekvienas gali pasiskaityti dokumentą, pateikiamą žemiau, kuris laikomas Lietuvos „okupacijos“ vieninteliu patvirtinimu. Kiek „okupacijos“ įrodymų jame yra – tegul nusprendžia kiekvienas, o as pasilieku teisę pakelti taurę šampano ir pasijuokti. Juk „ Lietuvos okupacijos“ 70-asis jubiliejus, tautiečiai!

TSRS - Vokietijos nepuolimo sutartis: slaptasis protokolas. Vienintelis Lietuvos „okupacijos“ „įrodymas“. (Originalo kopija Iš Rusijos Prezidento archyvo Ypatingosios palatos paketo Nr. 34)

TSRS - Vokietijos nepuolimo sutartis: slaptasis protokolas. Vienintelis Lietuvos „okupacijos“ „įrodymas“. (Originalo kopija Iš Rusijos Prezidento archyvo Ypatingosios palatos paketo Nr. 34)

Apklausa

J. Stalino nuopelnai Lietuvai

Josifas Stalinas padidino Lietuvos teritoriją beveik trečdaliu. Nei vienas gyventojas nebuvo nužudytas.

Josifas Stalinas padidino Lietuvos teritoriją beveik trečdaliu. Nei vienas gyventojas nebuvo nužudytas.

Pakolei pabaigsiu skaityti amerikiečių istorikų darbą apie stalinistines „represijas“ (galas žino, ką jos reiškia – kriminalinių bylų teisiamųjų aktų vykdymus?), tik keletą faktų norisi pateikti, už ką lietuviai turi būti jam dėkingi.

  1. 1939-10-10 J. Stalino iniciatyva Lietuvai perduodamas Vilnius kartu su jo kraštu.
  2. 1940-08-03 Lietuvai perduodami Druskininkai, Ignalina kartu su jų kraštais.
  3. 1941 pavasarį J. Stalino nurodymu Lietuvai nuperkami iš Vokietijos už 7,5 milijono dolerių Mėmelis (dabartinė Klaipėda), Vilkaviškis ir jų rajonai.

J. Stalino dėka Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo daugiau nei 500 tūkstančių gyventojų, Lietuvos teritorija padidėjo geru ketvirtadaliu. Išvežti Sibiran dirbti buvo 39 tūkstančiai Lietuvos niekadėjų kartu su savo šeimomis. Niekas Lietuvoje nebuvo nužudytas, o darbo stovyklose (GULAG) mirtingumo lygis 1939-1952 metais amerikiečių istorikų duomenimis buvo nuo 3 iki 1 procento. Duomenys apie J. Stalino milijonines aukas yra mitas, neturintis jokio archyvinių duomenų pagrindo.

Eilėje į teismą

Eilėje į teismą, galų gale, gali atsidurti kiekvienas juodinantis J. Stalino atminimą tariamomis milijoninėmis aukomis ir nebūtais nusikaltimais. J. Stalino anūkas Eugenijus Jakovlevičius Džiugašvili neapkentęs patyčių senelio atžvilgiu, gana analogiškų šiuolaikinių Lietuvos landsbergistinio tipo J. Stalino „kritikų“ blevyzgomis, padavė laikraščio „Novaja gazeta“ redakciją į teismą. Civilinis ieškinys buvo pateiktas š. m. liepos pabaigoje Maskvos Basmano rajono teismui ir iš karto susilaukė didelio dėmesio. Eugenijus Džiugašvilis reikalauja paneigti teiginį, kad “Stalinas ir čekistai paskendo dideliame kraujyje ir sunkiausiais nusikaltimais, visų pirma – prieš savo tautą“ ir kitus, jam panašius, bei priteisti 10 milijonų rublių kompensaciją. Nėra jokios abėjonės, kad ieškinys bus pripažintas teisėtu. Galima tikėtis, kad vėliau analogiškų ieškinių susilauks ir Lietuvoje įvairūs, pradedant dementinio tėtušio V. Landsbergio ir baigiant sugrąžintų pokario nusikaltėlių anūko, prisistatančio Memelenderiu (Partizanu, Martynu) tipo žmonės, kad atmušti kitus nuo noro rašyti analogiškas nesąmones, bei skleisti netiesą. Ieškinys susilaukė susidomėjimo plačiosiose masėse, jis bus stebimas ir jo eiga skelbiama spaudoje. Norisi priminti, kad Lietuvai J. Stalinas nepadarė nieko blogo. Lietuvai J. Stalinas davė Vilnių, Druskininkus ir Ignalinos rajoną. Taip pat statė gamyklas, mokyklas ir ligonines. Mainais už tai buvo išvežęs mokytis dirbti 39 tūkstančius Lietuvos niekadėjų, kartu su jų šeimynomis (nes negražu būtų buvę siūsti žmones tokion misijon be savo žmonų ir vaikų – jie būtų sunkiai išlaikę). Vadinamas „Stalino kultas“ ir „Stalino nusikaltimai“ tėra tik TSRS Komunistų partijos vidinių nesutarimų riešutai, išmesti kramtyti plačioms masėms. Reikia pridurti, kad aršiausias J. Stalino kritikas Nikita Chriuščiovas, perėmęs TSRS vairą po J. Stalino mirties, nieko doro šaliai nesugebėjo padaryti, išskyrus apsėti laukus kukurūzais, neišmokant liaudies gaminti popkorną. Buvo tik tęsiama J. Stalino pradėta industrializacijos programa bei išprovokuota Kubos krizė, vos vos neprivedusi pasaulio prie trečio pasaulinio karo.

Kiekvienas lietuvis turėtų kojas bučiuoti J. Stalinui už tai, ką jis padarė Lietuvos žmonėms, tylomis sulyginant jį su V. Landsbergiu ir jo nusikaltelių klika, vadinamų signatarais, tesugebėjusių iki pamatų sunaikinti ir išplėšti visą Lietuvos ūkio infrastruktūrą, palikus be teisės ir vilties normaliam gyvenimui po savęs einančią kartą.

Josifas Visarionovičius Stalinas suteikė džiaugsmą ir pasitikėjimą rytdienos diena kiekvienam Lietuvos gyventojui. Dėje, 39 tūkstančiai niekadėjų buvo išvežti mokytis dirbti. Jie nebuvo atskirti nuo savo žmonų ir vaikų.

Josifas Visarionovičius Stalinas suteikė džiaugsmą ir pasitikėjimą rytdienos diena kiekvienam Lietuvos gyventojui. Dėje, 39 tūkstančiai niekadėjų buvo išvežti mokytis dirbti. Jie nebuvo atskirti nuo savo žmonų ir vaikų.

Apie eilinį J. Stalino „nusikaltimą“ Lietuvai

Juozas Urbšys minėjo, kad būtent Josifas Stalinas buvo iniciatoriumi perduoti iš Lenkijos atimtą Vilnių ir jo kraštą Lietuvai, nors pradžioje buvo pasiūlymų prijungti šiandieninę Lietuvos sostinę prie Baltarusijos. Jokios abejonės nėra – jeigu Valdas Adamkus būtų paliktas prezidento poste trečiai kadencijai, jis būtų ištaisęs šią istorinę „neteisybę“ ir Vilnius būtų sugrąžintas „teisėtam“ šeimininkui – Lenkijai.

Josifas Visarionovičius Stalinas

Vilniaus „okupacija“. Istorinė foto nuotrauka

Taip vyko Lietuvos „okupacija“. Nuotraukoje centre: Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys pasirašo TSRS-Lietuvos susitarimą del Vilniaus ir Vilniaus krašto perdavimo Lietuvai. Dalyvauja (iš kairės): Lietuvos valstybinė delegacija, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Stasys Raštikis, TSRS 1-asis Užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojas Vladimiras Petrovičius Potiomkinas, Josifas Visarionovičius Stalinas, TSRS Liaudies gynybos sekretorius Klimentas Jefremovičius Vorošilovas, TSRS Liaudies komisarų tarybos (Sovnarkom’o) pirmininkas Viačeslavas Michailovičius Molotovas, Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Centrinio Komiteto sekretorius Andrėjus Aleksandrovičius Ždanovas. 1939 metų spalio 10 diena. Maskva. Lietuva mainais leido patalpinti 20 tūkstančių TSRS karių kontingentą.

Vienas iš Lietuvos „okupacijos“ istorinių momentų. TSRS atimtas Vilnius su jo kraštu perduodamas Lietuvai. Centre: Juozas Urbšys pasirašo susitarimą. Stovi iš kairės: Lietuvos valstybinė delegacija, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Stasys Raštikis, TSRS 1-asis Užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojas Vladimiras Petrovičius Potiomkinas, Josifas Visarionovičius Stalinas, TSRS Liaudies gynybos sekretorius Klimentas Jefremovičius Vorošilovas, TSRS Liaudies komisarų tarybos (Sovnarkomo) pirmininkas Viačeslavas Michailovičius Molotovas, Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Centrinio Komiteto sekretorius Andrėjus Aleksandrovičius Ždanovas.

Vienas iš Lietuvos „okupacijos“ istorinių momentų. TSRS atimtas Vilnius su jo kraštu perduodamas Lietuvai.