Tag Archives: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis

Lietuvos nepriklausomybė – juokas per ašaras

Juokingiausia yra tai, kad „tautos tėvelis“ buvo Maskvos suorganizuoto judėjimo vadu. Mažai kas prisimena pilną Sąjūdžio pavadinimą „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis“. Ir, ypač jaunoji karta, nežino, kad Persitvarkymas, rusiškai Перестройка prasidėjo Maskvoje, Kremliaus rūmuose nenaudėlio Michailo Gorbačiovo iniciatyva. Taip kaip galima Sąjūdį ir jo vadus statyti kaip lietuviškumo simbolius? Juk pradžioje jie veikė griežtai pagal vakarais transliuojamose laidose iš Maskvos „Прожектор перестройки“ dėstomus principus ir tik vėliau, situacijai tapus nekontroliuojamai Maskvoje, nepaklusnūs vadai (V. Landsbergis, K. Prunskienė etc) staiga tapo „patriotais“ ir pasiuntė M. Gorbačiovą ant trijų raidžių – на хуй. Tas atsiuntė tankus. O gerai prisimenu, kad Sąjūdis 1988 metais mitinge Vingio parke metu ne žodžiu neprasitarė apie nepriklausomybę (apie tai tai tik bandė loti skverų užkampiuose Lietuvos laisvės lyga), o buvo kalbama tik apie „suverenitetą“, mat buvo manoma, kad nepriklausoma ekonominė veikla bus efektyvesnė (žr. K. Prunskienės pokalbį su Laima Pangonyte 1991 metų lapkričio pabaigoje). Teigti, kad V. Landsbergis ar Sąjūdis iškovojo nepriklausomybę ar kaip kitaip tapo lietuvių lyg žydų tautos vedliais iš Egipto – nesąmonė. Jie tiesiog stojo promaskvietiškų jėgų, išstojusių prieš senosios politikos tasą, pusėje. (Juk ne veltui dar praeitais metais V. Landsbergis telekanalui EUX pasakė, kad vienintelis jo manymu, pastarųjų laikų pažangus politikas buvo nuo girtuokliavimo miręs Borisas Jelcinas.) Ir atvirkščiai, Sąjūdyje buvo grupė sąjūdiečių (Virgilijus Čepaitis), kurie išstojo už senojo pasaulio tvarkos principus, bet su laiku, žinoma, buvo V. Landsbergio sutrypti. Kvailystė V. Landsbergį laikyti tautos didvyriu. Jis, greičiau, lyg šunėkas sugebėjęs įkasti šeimininkui į ranką ir tuo labai besididžiuojantis. Lietuvos nepriklausomybė – tai suskilusi gelda, prie kurios atsidūrė lietuvių tauta dėl besotės močiutės Maskvos norų. Žinoma, atgal laiko dabar neatsuksi, tačiau įsisąmonimas realių įvykių, vykusių prieš apie dvidešimt metų galėtų įšspręsti daug nesusipratimų dabar ir išvengti klaidinimų (durninimų) kuriais nesibodi dauguma politikų pastaruoju metu.

Kovo 11 nepriklausomybės atstatymo aktas

Reklama

Pirmyn į praeitį

Labai norisi atgal į Tarybų Sąjungą. Bet nesigauna. Ir kažin ar gausis. Laiko mašinos kol kas nėra. Bet galima prisiminti ir kitiems sakyti, kad gyvenome, džiaugėmes ir buvome patenkinti. Iki tam tikro laiko. Iki kada buvo sugalvotas „Persitvarkymas“ Maskvoje, o „Persitvarkymo Sąjūdis“ Lietuvoje. Jie pasibaigė palikdami milijonus sugriautų gyvenimų. O kas suskaičiuos „Persitvarkymo“ aukas? Juk jų dešimtys milijonų. Šį kartą tikrų. Ne komunizmo. Balkanai, Padnestrė, Čečenija.. Vardan ko? Demokratijos? Šūdas yra tokia demokratija. Kaip ir gyvenimas daugumai Lietuvoje. Ir Rusijoje. Juk rusai irgi „išsilaisvino“. Nuo pačių savęs, logiškai sekant. Tiktai dabar nori sugrįžti atgal.