Tag Archives: Ričardas Doveika

Zombių visuomenė

Kažkada nesenai, žurnale „Russkij žurnal“ pasirodė atsargus straipsniukas apie ateities visuomenę, sudarytą iš zombių. Reikalas ėjo ne apie išgalvotą socialinę grupę, bet futuristinę — realią, kuri visai cia pat, kurios pirmąsias užuomazgas galima išvysti jau šiandieną. Pabandykime pažvelgti patys. Kas yra zombis, žino visi. Nežiūrint į žodynus, dauguma prisimena juos is siaubo filmų, zombių tematika kuriuose buvo pagrindinė prieš gerus dvidešimt metų: zombis — tai mires žmogus, apirusiais organais, išverstomis (!) viską atiduodančiomis akimis ir atrofuotomis emocijomis. Kaip taisykle yra geros fizinės būklės, tačiau su sulėtinta motorine reakcija. Komunikacijos silpnos, pagrinde vaitojimais. Atpalaiduotos galunės, burnos ertmė pražiota. Desperatiškai ieško bet kokios gyvybės formos, kad prisijungti prie jos (bioenergijų poreikis) ir taip patenkinti savo egzistenciją. Turint omenyje, kad sielos nešėju žmogaus kune laikomas kraujas, zombiui vienintelė (gal populiariausia) forma susijungti su sveika gyvybės forma yra kraujo gerimas (beprasmiška išraiška). Pastebėtina, kad zombis niekados žmogaus nevalgo, stengiasi tik sunakinti gyvybės nešėją — kraujo apytakos ratą arba mąstysenos centrą — galvos smegenis. Šitaip pažeistas žmogus tampa infekuotu ir pradeda elgtis kaip zombis. Zombiai naikinami lengvai, pagrinde fizinėmis priemonėmis. Tokia yra liūdna kinematografinė realybė. Bet, pažvelgus akyliau į aplinkinius gatvėse, galima surasti daug dalykų, sietinu su siaubo filmų veikėjų elgsena. Šios keistos elgsenos formos yra atidirbtos profesionalių žmogaus psichologijos žinovų, taip pat — narkomanų, sugebančių pažvelgti į žmogaus sąmonę kitu aspektu. Naujai įdiegtos sąmonės parazitavimo formos, įdiegtos, kaip elgsenos standartu, sukelia didelį poveikį žmonių samonėms per skausmą, neurozes, depresijas. Viena iš tokių šiuolaikinių zombių požymių yra išverstos akys. Įdiegta nuostata, kad būtina nustatyti iš pašnekovų akių ir ne tik einančius bionenergijų srautų „reiksme“ blokuoja kitų asmenų projekcijas ir net veikos galimybes: isverstos akys tampa sąmonės vartais, kuriai leidžiama prisiliesti prie kito žmogaus įsiklausant į jo sielą, sukeliant iliuziją, kad zombis jau „žino“ ką žmogus nori ar sugalvojo padaryti, sukeldamas pastarojo veiklos paralyžiu del keisto jausmo, „nežinomo kontakto“, kuris sukelia baimę ar nerimą. Rezultate ko, sukeliama nejautra, trukdanti pažinimui ir veiklai, „emocinė impotencija“. Taip pamažu suformuojama nuomonė, kad „to negalima daryti“. Išverstaakiai, pardon, jau zombiai, yra jau praradę gebėjimą mokytis ar kitaip — intojektuoti is aplinkos informciją tolimesnei jos sintezei. Taigi. išplėstos akys. Bene geriausi pavyzdziai tokių išverstaakių zombių yra kardinolas iš Vatikano Audrys Bačkis ir jo augintinis Ričardas Doveika. Kokios jų funkcijos šiuolaikinėje visuomenėje yra žinoma gerai: psichikos sutrikimai nuo kardinolo Audrio Bačkio atvykimo (Lietuvos griūties pradžia) iki šiandien kryptelėjo į viršų kosminiais masteliai. Kitas dalykas, kuris tampa pagrindiniu zombinimo įrankiu yra vadinamųjų bionenergijų koncepcijos populiarinimas. Žmogaus bionenergija yra gyvybės išraiska per jo mąstyseną ir veiklą kuri tampa masiniu susidomėjimo ir pažinimo objektu: žmogaus gyvybe tampa vietoj pagarbos objekto vivisekcijos objektu, kada kiekvienas tariasi įgavęs teisę nagrinėti, kaip kitas eina, kvėpuoja, kaip juda jo kūnas ir pan. Savaime aišku, toks „pazinimas“ neapsieina be įsikišimo bandymų. Taip naujieji „mokslininkai“ — zombiai tampa pavoju kitiems asmenims su tradicionalistine nuomone apie gyvybės nuostata. Šio tipo zombių funkcija yra blokuoti žmogaus pažintines funkcijas, siekiant jį padaryti pašaipos objektu.

„Išviepta lūpa“, signalinis švilpimas į kitą, kaukštelejimai tapo kita visuomenę parazituojančia naujųjų zombių veiklos forma, siekiant įsikišti į kito žmogus sąmonės aktyvią veiklą ir ja blokuoti. Labai daug nesugeba pasipriešinti šioms degeneravusių „komunikacijų“ formoms, užsikrėtę jie tampa analogiškais zombiais. Taip gyvybės išraiška, svarbi visuomenei, tampa laikinai paralyžuota ar sustabdyta. Fizinės akcijos, fizinė įtaka gali neutralizuoti patologinę įtaką.

Taigi, zombiai jau atejo. Būdraukite. Psichinės ligos, sutrikimai rodo, kad jie visai šalia jūsu, greta.

Reklama

Masturbatorius Ričardas Doveika

Bažnytininkų mafija šiandieną atkreipė dėmesį vėl. Vilniuje, Žolyno gatvėje įmontavo kažkokioje tai poliklinikoje plastikinį langą, užvadintą „Gyvybės langeliu“. Vaikui, atskiriamam nuo motinos dėl nepakenčiamų katalikų bažnyčios sukurtos kapitalizmo santvarkos gyvenimo sąlygų, šis langas galėtų reikšti vieną – lėtą ir skausmingą mirtį. Tačiau ir čia mafijozinė apgavikų struktūra, preikiaujanti oro pilimis ir karalystėmis, nepraleidžia gauti pasitenkinimą: „išgelbėti gyvybę“. Kodėl jie nesidulkina ir nestato mergoms vaikų, jei jau taip? Juk finansinės sąlygos leidžia ir sveikatos nusiskundimų neturi. Kodėl patys nedaro, bet moko daryti kitus? Matai, jie sugalvojo, kad jiems yra uždrausta. O uždraudė niekas kitas, bet patys. Įsivaizduojat, jie uždraudė sau daryti vaikus dėl galas žino kokių priežasčių, tačiau atkakliai lenda mokinti kitus, kaip tai daryti. Vienas jų krikštatėvis popiežiu vadinamas, vienoje iš savo enciklikų, vadinamojoje „Humana Vitae“ (nieko bendro neturi su dėvėtų drabužių mafija) rašo: „Nuodemingas yra bet koks lytinis aktas arba jo preliudija, neturintys tikslo pradėti naują gyvybę“. Taigi, dulkintis yra negalima, nes tai ką pasakė popiežius yra nuo dievo, o kas nepaklus – tas jau baustinas, smerktinas, Viduramžiais, kažkur buvo minima, kad R. Doveikos tipo mafijozai, buvo išleidę instrukcijas pasauliečiams, pagal kurias lytinių aktų metu buvo rekomenduojama dėvėti ilgas marškas su pailgomis išpjovomis tarpukojo srityje, idant sumažinti kūnišką geidulingumą lytinių aktų metu. Čia ne juokas.

O dabar didysis masturbavimo propaguotojas Ričardas Doveika, iškilmingai prisiekė, kad: „šis „gyvybės langelis“ esą turėtų apsaugoti nuo spekuliacijų, kad geriau yra kontraceptinis gyvenimas ar abortai.“ Dar geriau, anot, mafijozo Ričardo Doveikos, būtų masturbuotis. Nes vaikų pradėjimas neturint santuokos sakramento taip pat yra nuodemė. Dročinimas – tai geriausia apsauga nuo visų nelaimių, anot mafijos atstovo Ričardo Doveikos. Tik dročindami sukursime stiprią krikščionių valstybę su susidievinusių onanistų visuomene!

Ričardas Doveika

Ričardas Doveika. Dievas leidžia jam tiktai dročinti. Ričardas Doveika sako, kad tai - jo pašaukimas