Tag Archives: Valerija Burlėgienė

Motinos linija – II

Jau buvo rašyta vieno iš komentatoriaus prašymu apie mano giminės iš motinos pusės liniją. Nepaisant labai negatyvios reakcijos iš kai kurių giminaičių pusės (kaip įprasta — dėl rimtų priežasčių), norėtusi papildyti keletą svarbių detalių, padėsiančių sudaryti tikslesnį įspūdį apie šią giminę.

Kaip jau žinote, mano motina — Burlėgienė Valerija gimė neišnešiota — septynerių mėnėsių. Todėl buvo palikta gimdymo namuose ir vėliau perduota likimo valiai į kūdikių namus. Humaniškos tarybinės šeimos politikos ir medicinos dėka, ši nelaiminga esybė gavo šansą gyventi ir neaišku dėl kokių priežasčių — ar tai dėl sąžinės graužaties ar dėl kitų, ji buvo mano močiutės pasiimta namo. Labiausiai tikėtina, kad tai įvyko dėl kaimynų ir kolūkio vadovų auklėjamojo darbo.

Dabar norėtųsi paminėti kitą svarbų momentą, liečiantį mano močiutės dukrą Aldoną Narbutienę (Guzevičiūtę). Ji kiek vyresnė už mano biologinę motiną. Būdama 20–ies Aldona susipažįsta su savo būsimu vyru architektu Algiu Narbutu, ji pastoja ir jai gimsta vaikutis. Turint omenyje, kad jų ryšiai buvo dar slapti ir neafišuojami, kas tuo metu buvo laikoma „nepadoru“ — žinoma, išgvėrusių moralistų dėka, vaikutis tampa „draudžiamu“ — benkartu. Aldona tuo metu neturi kur prisiglausti. 11 mėnesių Tomukas virtuvėje–viralinėje apipilamas verdančiu vandeniu ir po kurio laiko miršta ligoninėje. Tuo metu virtuvėje–viralinėje buvo tik močiutė. Formaliai įvykis laikomas „nelaimingu atsitikimu“. Nuo to laiko Aldona nekenčia savo motinos (neprisimenu, kad ji kada nors lankytųsi pas ją, kiek man teko girdėti). Aldona po kurio laiko išteka už to paties vyro Algio Narbuto ir jie abu persikelia gyventi į Kauną, susilaukia dviejų vaikų — vyresniosios Gabijos ir Alkio. Gabija močiutės laidotuvėse yra pratarusi, kad nėra nuleidusi nei vienos ašaros dėl velionės. Su Gabija sieja šilti prisiminimai, ji buvo protinga mergaitė, dabar penkių vaikų motina.

Paimkime, kad ir kitą mano močiutės dukrą Liudą. Jos neatsakingas elgesys prieš kitą sąlygojo mano kitos tetos — mano močiutės sūnaus Henriko žmonos Danutės sunkų kūno sužalojimą. Liuda ramia sąžino pasiūle Danutei vartoti gydytojo išrašytus vaistus dviguba doze, rezultate ko kartą jai apsisuko galvą, ji prarado orientacija, parkrito ir susižalojo stuburą. Dėl Liudos Danutė iki šiol negali vaikščioti. Liuda yra gerai žinomo Oskaro Silevičiaus prosenelė. Į klausimą, kaip gi yra taip, kad Oskaras Silevičius nepripažįsta savo dukros, Liuda atsakė, kad tai yra maždaug nusispjauti – pakol jaunas, lai dūksta.

Reklama

Motinos linija

Viktorija Guzevičienė

Mano motinos motina Guzevičienė Viktorija. Nuotrauka fotografavau apie 1988 metus. Smena 8M, fotojuosta Svema.

Vienas komentatorius paprašė papasakoti, kas buvo mano seneliai iš motinos pusės. Atsakau: man sunku juos apibrėžti. Močiutė negyveno kartu su savo vyru nuo šešiasdešimties metų (lygtai). Ji gyveno vienoje namo pusėje, o vyras kitoje. Tokios lietuviškos skyrybos. Močiutė buvo stipri, pragyveno iki 76 metų, vaikus prižiūrėdavo prastai: išaugo isterikės trys dukros ir fiziškai labai stiprūs keturi sūnūs. Dukrų gyvenimai (šeimyniniai) faktiškai nesusiklostė nei pas vieną, išskyrus pas pirmąją Liudą, kuri ištekėjo už nepaprastai individualizuotos asmenybės – jauno komunisto, būsimo kolūkio pirmininko, vadovavusio nelengvais pokario metais. Aldona ištekėjo už architekto, nuo kurio susilaukė sūnaus ir dukros. Po kuriuo laiko ji taip pat išsiskyrė – jie gyveno atskirai dviejų ar tai trijų kambarių kooperatiniame bute. Taigi, ir čia įvyko lietuviškos skyrybos, kada sutuoktinius skiria tik bendra siena. Mano motina buvo ištekinta per fuksą atsitiktinai už mano tėvo, kuris nuomavo kampą atvykęs iš gimtojo kaimo. Jo tėvai buvo kategoriškai prieš, sutuoktuvėse nedalyvavo, tačiau atsiuntė vietoj savęs jauniausiąją dukrą ir sūnų. Močiutės sūnūs išaugo stiprūs, visi daug gėrė. Vyriausiasis Aleksas pasiliko gyenti Sibire, kur atlikęs karinę tarnybą sukūrė šeimą. Jis susilaukė dviejų dukrų, iš kurių jaunesnioji Ana buvo atvykus su į Lietuvą apie 1987 metus. Ji buvo fantastiška, į kurią momentaliai įsimylėjau. Kiti – Petras ir Henrikas, gyvena Lietuvoje. Senelis fenomenologiškas – jis numirė 93 metų puikiame stovyje ir sveikame prote. Daug fiziškai dirbo, bet stengdavosi nepersidirbti, nemažai gerdavo. Jis buvo pripažintas krosnininkas. Sūnūs išaugo statybininkais. Viskas čia butų puikiai, bet, mano motina gimė neišnešiota ir buvo senelės palikta likimo valiai ligoninėje. Ją vėliau pasiėmė, bet galima sakyti, kad nuo čia mano gyvenimo linijoja yra rimtai užlaužta. Ar mane priėmė senelė ar ne – sunku pasakyti, bet kaime praleisdavau daug laiko ir į mane žiūrėjo lygiai taip pat, kaip ir į kitus vaikus – atsainokai, nes storas neišaugau. Senelė daugiau rūpinosi kur gauti pinigų vaikams pamiršdama, kad juos reikia maitinti. Ji man paliko santaupų, netoli tūkstančio rublių.

Vladas Guzevičius

Motinos tėvas Vladas Guzevičius. Apie 1960 m.

Senelis buvo draugiškas, tikras šeimos žmogus. Jis mielai sutikdavo, lošdavo su mumis (anūkais). Jis daug gerė, bet neprasigėrė. Mano supratimo, taip įvyko todėl, kad ji nuolat supo šeima ir būsimųjų kartų ratas. Jis priimdavo anūkus, proanūkius, susilaukė net proproanūkiu! Tokiu būdu buvo tenkinamas vienas iš pagrindinių instinktų – nemirtingumo instinktas, kad žmogus matė, jog neveltui gyvena ir ne vienas. Mano motinos jis nemėgo, greičiausiai, nes motina, priminus jai apie tėvą, pradėdavo klykti: „Užmušti jį reikia! Užmušti!“. Bet aš galvoju, kad taip įvyko dėl atsainaus močiutės elgesio: ši šeima, visgi buvo matriarchalinio pobūdžio. Matriarchatas yra moderniausia šeimos forma, tačiau ne visi išlaiko jo egzaminą: visgi turi būti griežtas funkcijų pasidalijimas. Moterys šioje giminėje, išskyrus pirmąją, išėjo nevykusios. Močiutė nesugebėjo perduoti joms nieko, kas būtina išlaikyti balansą šeimyniniame gyvenime, tuo tarpu sūnūs gavosi pavydėtini dauguma požiūriu. T. y. man dėdės visada buvo pozityvas. Bet, mano motinos elgesys mano atžvilgiu buvo nepriimtinas, jis buvo tiesiog aplinkinių ignoruojamas “всё нормально, сама разберется“ pagrindu. Ji tiesiog kaukdavo kaip šuo iš nevilties kažkokių vidinių kančių genama. Absoliučiai nesugebėjo gyventi, nors mano močiutė, jau sena, būdavo šalia. Pasakojo, kad močiutė jausdavo sąžinės graužatį dėl prastos savo dukros – mano motinos priežiūros. Žodžiu, teigti, kad man buvo ar yra sudaryta gyvenimo linija ar tikslas – tikrai būtų neatsakinga ar nerealu. Galima tik siekti išgyventi. O išgyventi reikia stengtis, kaip toj dainoj – „gyvent reik kaip galima smagiau…“. Tai yra sunku. Ypač žinant, kad pačiam likime tau vietos nebuvo palikta jau nuo praėjusios kartos. O kas žino, kas ten buvo dar anksčiau? Kita vertus, gal yra palikta galimybė naujos linijos pradžiai? Tai tik teoretiniai išvedžiojimai. Vienas likimo šansas jau nesugrąžinamai prarastas prieš penkeris metus.

Šeši ant šešių

Žemiau yra nuotrauka, kurioje mano motina ir brolis. Motina man atėmė regėjimą man gimus, kuris vėliau net ir prie medikų pastangų nebuvo atstatytas. Nuotraukoje galima pamatyti linksmas ir sveikas mano brolio akis, kurios buvo konkrečiai sugadintos jam einant šeštuosius metus. Motina buvo genama patologinio noro perskaityti visas knygas, pabaigti aukštąjį ir viską pamatyti. Savaime aišku, vaikai tik tokie, kurie maišydavo tam. Rezultate ko, už motinos skaitomas knygas sumokėjo savo regėjimu.

Valerija Burlėgienė ir Darius Burlėga

1976 (1977) metų nuotrauka. Mano motina ir brolis Darius. Joje galima matyti gražias jo akis. Vėliau jis jų neteko. Kodėl? Jam taip pat sutriko medžiagų apykaita - tai gerai pažįstama frazė daugumai šiais laikais. Gogolio „Baube“ giedorius pamatęs baubo akis krito negyvas.


Iš kairės: šio dienraščio autorius.

Iš kairės: šio dienraščio autorius.

Liepiamoji nuosaka

Praeitą savaitę mane bombardavo trumpomis žinutėmis:

2010/04/06 10:55
+370625728**
Uz smeizta gali buti
keliama byla, nes ten
kazkoki valdininka
izeidei, net neisivaizduoju
kam tu taip darai.

2010/04/06 11:04
+370625728**
Tu tiek nesamoniu
prirasei ir ne gramo
tiesos, isimk visa
pikuma is saves ir
nuotraukas taip pat.
Nejuokink pasaulio, kam
tau to reikia, kokia
nauda? Atsipeikek
syki. Motyvacijos
gyvenimui ieskok ir
rasi, tik sitai nesielk,
neverta.

2010/04/06 10:55
+370625728**
Uzkirtai sau kelia gryzti
Lietuvon sitaip
snekedamas visokias
nesamones, tai kaip dabar tau
padeti, sakyk. Paieskok
man darbo Airijoj, atskrysiu, gal ka
nors sugalvosim kaip
issikapstyt tau is
duobes. Parasyk
man, netylek, tai
pades. Kai viskas pataps
geriau, pats baisesiesi
savo poelgiais. Rasyk.

2010/04/06 13:35
+370625728**
Andriau, paemus
paskola, daviau, kad
isikabintum i gyvenima,
o ne kad
isbraukciau, negi tau per
sunku suprasti. Parasyk
savo e'mail susirasysim
laiskais nekainuos tada.
Kapstykis, jei bendrausi
normaliai-gam man
pavyks padeti.

2010/04/06 10:55
+370625728**
Parasyk man i telefona
normalu adresa, vakare
parasysiu, ar tik pasiuliau
tau pagalba kad tau
pavyktu isikabinti nors
uzsienyje. Pameni, kaip
prasei, kad padeciau, o
dabar fantazuoji. Isimk
straipsnius ir nuotraukas
is interneto ir ieskok
man darbo. Rugsejo men
zadu skryst i Dublina. Ir
isivis geriau nieko
internete nerasyk jokia
tema, tai tavo labui.

2010/04/06 19:44
+370625728**
Klausyk, nefantazuok
apie mane, sakyk, kodel
tau galas ir kaip butu
galima padet? Ar bandai
ieskoti darbo? Su tuo
durneliu as kaip ir
issiskyrus. Jei gali prieik
prie Skypo ir pasijunk
:**** ***.

2010/04/06 20:21
+370625728**
Parasyk zinute kada
galesi prisijugt.

2010/04/07 12:10
+370625728**
Tai po galais pasakyk,
kodel tau galas
sakai, negauni jokiu
pinigu ar
susirgai, kas? Varyk namo
tada, kaip bus taip bus.

2010/04/07 19:07
+370625728**
Andriau netylek, gal dar
nera viskas taip
blogai, gal galima ka
nors pakeist, tiesiog tau
reik pakeist savo
poziuri. As dabar
skype, jei turi galimybe
prisijunk.

2010/04/10 11:27
+370625728**
Andriau, gryzk namo,
pasigydisi, gal pavyks
pasalpa gauti maistui.
Gal laikui begant darbeli
susirasi. Tik tuoj pat
isnaikint ta niekam
nereikalinga internetini
dienorasti, kuri daro tik
zala kurtu ir tau, kam
tau but juokdario
vietoj?

2010/04/10 12:07
+370625728**
Daryk kaip
ismanai, daugiau
netrukdysiu nors vis dar
tikiu kad nesi o vaidini
beproti.

2010/04/11 12:50
+370625728**
Andriau, tuoj pat isimk
visas nuotraukas ir
straipsnius is interneto,
nes bijau, kad visai
nebeturesi net
maziausios ramybes. Jau
ir taip nesamoniu
prisidirbai, gal jau gana?

Valerija Burlėgienė ir Stasė Burlėgienė

Valerija Burlėgienė ir Stasė Burlėgienė

Šis įrašas galėtų tapti autobiografijos pradžia. Gera proga. Arba galima leistis į komentarus. Kita vertus, kada gyvenimas dabar daugumai yra nelengvas, kažin ar sudominsi ką nors skundais. Tai yra užpisantis dalykas. Lygiai kaip ir liepiamoji nuosaka bendravimo formose. Ji tiesiog nepriimtina. Kaip ir mano motina buvo nepriimtina mano senelei – tėvo motinai (nuotraukoje).

Gyvenimo aksiomos

Tatjana Jumaševa

Vienintelio pastarųjų laikų, kaip anot Vytauto Landsbergio, pažangaus politiko Boriso Jelcino duktė Tatjana Jumaševa

Dievas yra. Labai dažnai už padarytas piktadarybes gamta paskiria atpildą ateinančiai piktadario kartai. Taip įvyko mano tėvui, kuris pasipriešindamas savo tėvų valiai vedė mano motiną-monstrą, kuri negalėjo pakęsti net savo vaikų. „Nieko tau neišeis.“ – jam taip buvo aiškinama tėvo ir motinos, tačiau jaunėlis net nenorėjo klausytis. Papuolęs į mikliai suregztą tinklą, nedaug pasidžiaugė ir po kelių metų jau važinėjo su pamušto šunioko galva. Net ir gimus antrąjam broliui, kada po kelių metų tapo dar aiškiau matoma, net plika akimi, kad nieko neišėjo (nes negalima tokioms moterims leisti gimdyti, kurios savo rankomis ir akimis taršo savo vaikus iki tragedijų), jis nesustojo (gal negalėjo, gal neišdrįso, gal nepanoro) sustabdyti savo maratono ir stūmė šeimyninį vėžimą toliau. Taip ėjo laikas. Augo nelaimingi vaikai. Kuriems suaugus, tėvas jau nebesidrovėjo pilti purvą ant savo vaikų: „Nieko tau neišėjo, nieko ir jam neišėjo!“ Čia apie mane ir mano brolį, ha ha ha! Padugnė! Priimčiau šiuos žodžius, kaip rimtą tėvo pergyvenimą, jeigu nebūčiau prisiminęs senelio jam analogiškų teigtų. Jei karas pralaimimas, reikia nusitempti su savimi kuo daugiau. Kieno šie žodžiai? Sun-tzu karo meno? Bet gal tokiu atvėju reikėtų pribaigti savo tėvą, kad su savimi pragaištin nesitemptų ir balastas, smengantis žemyn, atsikabintų? Uh, kaip man visa tai nusibodo! Štai pavyzdžiui vienintelio pažangaus, anot Vytauto Landsbergio, politiko Boriso Jelcino šeimos istorija. Anas numirė nuo gėrimo, kaip ir mano buvęs uošvis. O duktė Tatjana Jumaševa pagimdė Dauno sindromą. Senelis alkašas, o anūkas – daunas. Štai kokia vienintelio pastarųjų laikų pažangaus politiko, kaip anot Vytauto Landsbergio, šeimos linija. O man reikia tempti savo senelių verdiktą.

Andrius

Ką tik gimę, bet jau pasmerkti. Iš dešinės - šio dienraščio autorius.