Kai kurių maisto produktų kainos, buvusios Lietuvos TSR parduotuvėse iki „genialiai“ ekonomistei ir nusikaltėlių klikos aktyviai dalyvei Kazimierai Prunskienei pakėlus kainas.
- Alus „Žigulinis“. 0,5 l. butelis – 22 kapeikos be butelio vertės (butelio kaina buvo 20 kapeikų). Per ilgesnį nei 20 metų laikotarpį šio alaus kaina padidėjo tik 1-a kapeika.
- Alus „Utenos“ 0,5 l. butelis – 50 kapeikų be butelio vertės.
- Alus „Porteris“ 0,5 l. butelis – 34 kapeikų be butelio vertės. (Aštuonesdešimtųjų pabaigon, lygtai, pabrango iki 0,50 rublio.)
- Nealkoholinis gėrimas „Pepsi-Kola“. Ji buvo gaminama pagal JAV licenziją mainais už rusiškos degtinės distribucijos teisę JAV. 0,33 l. butelis – 50 kapeikų be butelio vertės (0,33 l. butelio kaina buvo 10 kapeikų).
- Nealkoholinis gėrimas „Buratinas“. Tipiškas limonadas, gamintas iš tik iš natūralių medžiagų. 0,33 l kaina 15 kapeikų be butelio vertės.
- „Daktarinė“ virta dešra. Jos aukštą kokybę patvirtina tai, kad pavadinimas dabar yra naudojamas Biovelos dešrų gamyklos, nors pastarosios skoninės savybės toli gražu neprilygta originalui (anksčiau tiek daug konservantų nebuvo naudojama). – 2,20 rub/kg.
- Kraujinė dešra. Man jos tėvai neleisdavo pirkti, sakydami, kad ja tik šunį maitinti, tačiau mėgdavau, ypač pakepintą svieste. Sumuštiniams ji netikdavo.- 0,50 rub/kg.
- Pieniška bandelė. – 0,03 rublio.
- „Panevėžio“ batonas 400 gr – 0,15 rublio.
- „Vilniaus“ duona 2 kg – 0,38 rublio.
- „Klaipėdos“ duona – 0,22 rublio.
- Degtinė „Kvietinė“, „Stoličnaja“ 0,5 l butelis – 5,50 rublio be butelio vertės. Vėliau M. Gorbačiovo antialkoholinės kampanijos dėka pabrango iki 10,50 rublio (0,5 l, butelio kaina buvo 0,20 kapeikų).
- Liesa varškė 200 gr pakelis – 17 kapeikų.
- Mineralinis vanduo „Vytautas“, „Birutė“ – 0,5 l butelis – 0,20 rublio be butelio vertės.
- Vaisiniai ledai — 150 gr. popierinis indelis — 0,07 rub.
- Ledai “Plombyras“ — 200 gr. vaflinis indelis — 0,20 rub.
Labas, Lietuva! 
29 Comments
Oho kaip viskas pigiai… 😀 Tai ne dabar, plėšia kainas, neturi kitokio pasirinkimo apart bankrotuoti arba didinti kainas. 🙂
Jo, kainos buvo subalansuotos. Bilietas į kiną kainuodavo 10 (galinėse sedynėse)-25 (priekyje) kapeikų kinoteatruose. Savaitgaliais ir ypatingais seansais vakare – iki 50 kapeikų. Autobuso ar troleibuso bilietas – 4 kapeikos.
Kas cia kam pigu ar subalansuota? Tarkim anksciau visi gaudavo 100 rubliu (o taip pasisekdavo ne kiekvienam), o dabar visi gauna 1000 litu (retam taip sunkiai sekasi). Tai ar degtine uz 100 litu pigu, ar pepsi buteliukas uz 5 lt? O gal daktariska desra uz 22? Tiek kainuoja padorios mesos kilogramas dabar! Pigi is cia isvardintu galbut buvo varske, bet taip manau turbut tik todel, kad neisivaizduoju dabartines jos kainos…
Kas gauna 1000 litų? Kur tu buvai penkis metus, kada aš Lietuvoje gyvenau? Nejuokink čia. Ne tie laikai.
Informuojame, kad atlyginimo mediana (t.y., dažniausias atlyginimas) neoficialiais duomenimis Lietuvoje yra 1200-1400 litų, priklausomai nuo skaičiavimo būdo – neįvertinant vokeliuose sumokamų pinigų arba įvertinant juos.
P.S. TSRS buvo Rusijos, o Lietuvos tebuvo TSR 😉
Ne vieni rusai ją lipdė. J. Stalinas buvo gruzinas. Visi norėjo gyventi geriau.
Kaip ten bebūtų buvę- tiesiog paminiu pavadinime esant klaidą, nes paskutinioji “S“ reiškia sąjungą 😉
O savo žodžius pabandysiu pagrįsti: bandelė “trys kapeikos“ dabar kainuoja 59 centus. Šių metų 1 ketvirtį vidutinis darbo užmokestis šalyje sudarė 1737 Lt. Paieškojęs internete randu, kad 1987 m. VDU buvo 180 rublių. 1997-aisiais VDU buvo 780 Lt, o toji bandelė kainavo 26 centus.
Taigi: viskas pabrango. Ir bandelės čia niekuo dėtos. Skaičiuokit ką norit. Arba pasižiūrėkit ant senų daiktų išspaustas rusiškas kainas- padauginę jas iš 10 žado neteksite. Kitvertus- tie daiktai bent jau išliko iki šiol, priešingai nei dabartiniai viensezoniai gaminiai.
Maisto produktai sąlyginai pabrango, bent jau didesne dalimi. Buitinės prekės (mašinos, šaldytuvai, televizoriai, drabužiai ir t.t.) – sąlyginai atpigo. Suma sumarum – maždaug tas pats pragyvenimo lygis išliko – kaip trūko pinigų tada, taip trūksta ir dabar.
Tik tada visi turejo darbo.
Nagi taip – darbo turėjo visi, o kas neturėdavo, tuos pagal BK straipsnį “veltėdžiavimas“ metams laisvės atėmimo… Nuostabi visgi tvarka buvo, puikiai panaudodavo resursus.
siaip pamenu kad “stolichnaja“ kainavo 5.50rub , o “ maskovskaja“ 4.70 rub – va taip va…
tai cia ziurint kokiais metasi ta stolichnaja kainavo 5.50 rubliu, as pamenu buvo 10. 50 rubliu. Bet gaunant atlyginimo 100-120 rubliu, galedavai kazkaip tai pragyventi. O dabar vat zmonems girdziu su minimumais labai prastai yra. O beje, kas buvo tas buvo, reik ziureti ka dabar turim. O turim egoistiska, agresyvia, besirde visuomene, kurioje taip pat pilna kriminaliniu nusikalteliu, ko TSRS laikai tikrai maziau buvo. Vienu zodziu is senu laiku as ilgiuotis tik tu zmoniu, kokie tada buvo….Draugiski, linksmi, pasitikejimas tarp zmoniu buvo… O dabar? Zmones pilni neapykantos, agresyvus, susirauke ir t.t.
Dabar zmones samoningai yra pjudomi, kad nesusikooperuotu ir neneuverstu velniop sio rezimo. Rezimas sugebejo iteigti (seksualinio iskrypelio ir tiketina – pedofilo taip pat) Raimundo Lopatos iniciatyva, kad pjautis vienas su kitu ir siuntineti yra naturalu zmogaus prigimciai. Beje jo adresas yra Ciurlionio g 86-31 Vilniuje. Raimundas Lopata yra viena is raktiniu Lietuvos visuomenes tragedijos priezasciu.
Atsipalaiduok. Pradėk gyventi, užstrigai 1991 metuose
Sasi birku. (Kitiems skaitytojams: tai tik adresatui adresuota.)
You kind of remind me of my roomate. Other then that, great post! The material is a bit too advanced for me. So is there anything you would recommend for someone just starting out? I first saw this blog over 9 months ago and it’s really nice to see you are still around. Your article has left me with a yearning to discover even more on this subject. You really should be doing this for a job.
Tikrai 5,50 rublio. Bet ar gi nepabrango vėliau? Ar tik ne nuo M. Gorbačiovo antialkoholinės kampanijos pradžios?
Degtinė pabrango dar prie Brežnevo, berods 1979 iki 9 rublių, o prie Andropovo iki 10 rublių.
Zmones pragyvendavo, nes nereikejo puses algos atiduoti uz siluma, transporta, o smutkiu nebuvo – tad tiesiog niekas neislaidavo
Kainos tada buvo mažesnės, nes už viską neadekvačiai mokėjo Rusijos gamtiniais ištekliais. Kol jų kaina buvo aukšta pasaulinėje rinkoje, o kada krito, tai ir TSRS sugriuvo. Apie tai irgi rašyk, Andriau. Neklastok istorijos.
Nesuprantu, ko taip pergyveni del Rusijos gamtiniu istekliu? Ar tau zalia zole labiau patinka?
Zinai Andriau, daug geros info, bet sudinos komunistines geroves agitacija , tai nu nx… cia tavo terminologija naudoju/
Geriau šūdina gerovė, nei blizganti neviltis.
Geriau savižudybė, nei neišsipuldžiusi komunistinė svajonė besitęsianti nuo 1991 m.
Tai ko lauki? Negi padėti reiks?
Senas ir naujas kainas galima bandyti lyginti perkeliant kablelį, turint minty dabar apie 10 kartų didesnį atlyginimą skaitine išraiška (seniau inžinierius uždirbdavo 120-180 rublių, dabar 1500-5000 litų, seniau dėstytojas uždirbdavo 220 rublių, dabar 2700 litų, kitų profesijų nežinau, nes nedirbau ir nedirbu). Galima palyginti ir kitokias kainas. Taigi, “Žiguliai“ 2106 parduotuvėj kainavo 8300 rublių, bet neturint paskyros tekdavo mokėti kone dvigubai, o benzinas kainavo 0,40 rublio. Individualus namas kainavo apie 25000 rublių. Leidimas prisiregistruoti bute (siekiant gauti vietą eilėje kitam butui) šeimininkų kišenę papildydavo 5000 rublių. Kartais net stebiuosi, iš kur žmonės tokiai prabangai turėjo pinigų.
“Spalio“ batai kainavo 40 rublių, vietinės gamybos striukė arba “Vilkaviškio“ džinsai – irgi 40 rublių. “Firminiai“ batai talkučkėj – 80-120 rublių, o moteriški aulinukai “vengierkos“ 200-300 rublių (dviejų mėnesių atlyginimas!), “firminė“ itin populiari lamdyta striukė “Parmalat“ 200 rublių, “firminiai“ populiariausi džinsai “Wrangler“ 200 rublių (už tiek dar tekdavo paieškoti, prašydavo ir daugiau).
“Daktariška“ dešra buvo viena prastesnių “šlapiankų“, buvo ir geresnių po 3,50 ir 4,00 rublio, tik pavadinimų nepamenu. Mes pirkdavom nebent “Servilatą“ po 8,00 rublius. Kiauliena, vienos gyslos ir riebalai, kainavo 2,00 rublius. Duona kanavo tiek, kad vien ja šerdavo kiaules, t.y. duona kainavo gerokai pigiau, nei grūdai jai iškepti. Todėl sovietai kasmet pirkdavo 50 milijonų tonų grūdų iš amerikonų. Pienas tada kainavo 0,13 rublio. Pieną iš kaimiečių supirkdavo brangiau, nei jis kainavo parduotuvėje. Bulves iš kolchozo supirkdavo po 0,20 rublio, o parduodavo liaudžiai po 0,08 rublio. Dabar tai vadinama dempingu. Tokie reikalai. Vienas prekes dempinguojant, tenka atsigriebti su kitomis. Kitaip – niekaip.
kas taupe tas tur ejo kas netaupe tas neturi o lietuvos valdzia gadina jau 20 metu visems gyvenima jaigu ne TSRS tai lietuva ir liktu kaimu
Sventa teisybe.