Nu pavarė liberastai Dalia Kuodytė ir muzikantas! Nu pavarė! Gera reklama visada malonina. Vadinasi ne veltui laiką leidžiu. Kažkas skaito, vadinasi įdomu. Nors kas gali domėtis vaikystės atsiminimais? Vienas, kitas, trečias. Bet kad į Valstybės Saugumo Komitetą skūsti tinklaraštininką rašantį prisiminimus! Čia reikia būti reto grožio debilu! Totaliu degeneratu! Morališkai žlugusiu. Teigti, kad asmeninis tinklaraštis kelia pavojų Lietuvos valstybėi? Reikalauti iš valstybinės įstaigos uždaryti asmeninį tinklaraštį, patalpintą JAV? Tai kokius debilus išsirinko klaipediškiai? Juk jie blogesni nei pederastai! Įsivaizduokite tik, du nauji, ką tik išrinkto Seimo, nariai reikalauja iš valstybinės organizacijos uždaryti tinklaraštį, disponuojama JAV kompanijos ir veikianti JAV teritorijoje. Koks bus sekantis šių silpnapročių menkystų nurodymas–prašymas? Kas dar šaus į galvą tarptautinei komunizmo „teisėjai“ ir džiazo muzikantui? Durnumas juk ribų neturi. Kita vertus, buvimas Seimo nariu atpalaiduoja nuo bet kokios moralinės sveiko proto atsakomybės, todėl ir stebėtis nėra kuo. Galų gale ir klaipėdiškiai tuo kalti išrinkę užuot jauną talentingą juristą, pasiryžusį paaukoti savo jėgas „durnių laivo“, mano akimis žiūrint, beviltiškai rekonstrukcijai, liberastą (o tai beveik tas pats, kas pederastas) Eligijų Masiulį. Ką pasėjo klaipėdiškiai, tą ir turi. O muzikantas dar savo klaipėdiškiams atgros. Vienas muzikantas jau buvo. Išmokė lietuvius šunimi kaukti. Dabar visi kaukia. Šitas išmokys visus groti džiazą. Originalų, vergų.
Juokas juokais, tačiau susinervinau, gal ką iš tiesų buvau ką blogai padaręs ir paskambinau tetai pasikalbėti apie komunizmą. Ji nekenčia jo, ją gerbiu vis tiek ir noriu suprasti neapykantos priežastys. Mūsų giminėje gyvena garbus komunistas, tad mums yra su kuo palyginti nesigilinant į teorijas ir ideologijas giliau. Bet komunizmą pastaraisiais laikais keikė ir išaiškėjo kodėl. Gyvena ji su šeimyna viename kaime prie vieno rajono centro. Visą gyvenimą dirbo gamykloje, buvusioje šalia pat miesto pakraštyje. Ji keldavosi kas dieną pusė penkių ryto, melždavo pieną savo ūkyje, pašerdavo gyvulius. Pieną reikėdavo paruošti pieno priemimo agentui ir palikti bidoną prie namo. Po to tekdavo paruošti visiems pusryčius ir išleisti vaikus į mokyklą. Aštuntą valandą ji turėjo būti gamykloje. Ji dirbo joje su vyru. Taigi, pamaina pasibaigdavo ketvirtą valandą, vyras visuomet nutįsdavo (pavogdavo (?)) kokią geležį į namus. Teta dar turėdavo suspėti į parduotuves nupirkti maisto šeimynai. Sugrįžusi namo ji turėjo paruošti vakarienę, apžiūrėti vaikus, pašerti gyvulius. Dėdė tuo metu krapštydavosi su savo geležimis dirbtuvėje. Eidavo gulti ne anksčiau vienuoliktos. Vasarą reikėdavo dar prižiūrėti daržą, nuimti derlius. Jie dirbdavo kaip jaučiai kaip dabar prisimenu ir kaip dabar jie mano!. Taip šalia namo išdygo garažas su dirbtuvėmis. Dėdė betįsdamas geležis susikonstravo traktoriuką, už kurį gavo pylos nuo politruko. Esą gamybinę priemonę pasidarė, o tai, debilo politruko akimis, yra nepriimtina. Tačiau tai nepamaišė panašią „gamybos priemonę“ susikonstruoti ir dėdės broliui, gyvenusiam netoliese.
Komunistas Vytautas Silevičius. Dalis nuotraukos. Daryta apie 1962 m.
Idėja pasidarė užkrečiama ir, neužilgo, „gamybos priemones“ pasidarė dar keletas sumanių kaimo gyventojų. O tuo metu, anksčiau minėtas komunistas kitos tetos vyras, jau kolūkio pirmininkas-žmogus su komunisto moralė, kaip buvo sakoma, pirko plytas nuosavo namo statybai ir tuo susilaukė visuotinės giminaičių pašaipos, esą, kam pirko, durnius, kada pavogti (už dyką gauti) galėjo. Dėdė vėliau šalia garažo pasistatė ūkinį pastatą, kuris kažkodėl buvo dvigubai didesnis už namą. Visai tai vyko sistematiškų pasisedėjimų bei periodinių šeimos pokylių fone. Keiksnojant pjautuvą su kūjų ir jo atstovą idiotą politruką bei dėdę komunistą. Be pykčio, juk buvo svarbesnių reikalų. (Likimo pašaipa: jaunesnysis dėdės-komunisto sūnus, galima sakyti, nuėjo šuns keliais – tapo gamyklos savininku, buržujumi. Nepaprastai išstorėjo, mažai su kuo sveikinasi. Bet, kaip sakoma, šeimoje ne be išsigimelio. Vyresnysis nuėjo padoriu mokslo keliu, tapo fiziku.) Ir kada visa tai prisiminiau, man kilo baisus įtarimas, vėliau pasitvirtinęs kaip teisybe ir išsklaidęs tetos neapykantą. Pasirodo, komunizmas buvo blogas tuo, kad vertė žmones dirbti. Nes teta jaučia pyktį dėl to, kad už viso gyvenimo darbo triūsus ji tegavo tik varganą pensiją, dabar numestą jai lyg apgraužtą kaulą. Bet šio apmaudo priežastis slypi ne praeityje. Šis apmaudas yra priedurnių, tokių, kaip V. Landsbergis, D. Kuodytė, V. Grubliauskas ir daug daug jiems panašių (išskyrus tuos 35000 komunistų, išstojusių už Lietuvos valstybės išsaugojimą. Socialistinės, teisingos, ne adamko-pederastinio konglomerato kokia ji tapo dabar) veiklos pasekmė. Dalia Kuodytė galėtų įrašytį naują kaltinimą savo repertuare –
komunizmas yra blogas tuo, kad vertė žmones dirbti