Šiandieną galima gerti ir juoktis: sukanka lygiai 70 metų nuo vadinamos Lietuvos „okupacijos“ pradžios. 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Maskvoje buvo pasirašytas Ribentropo – Molotovo Paktas (TSRS – Vokietijos nepuolimo sutartis) kartu su slaptuoju protokolu, kuris amerikiečių nurodymu lietuvių tautoje buvo pradėtas vadinti įdomia fraze: „Lietuvos okupacija“. Jau buvau vizualiai parodęs kokiu būdu įvyko kitas „Lietuvos okupacijos“ etapas, vadinamasis Vilniaus ir jo krašto perdavimas Lietuvai mainais už TSRS karių įvedimą į Lietuvą, kur akivaizdžiai matomas tik abiejų pusių suinteresuotumas. Dabar pabandyta bus trumpais sakiniais apibrėžti, kas gi įvyko tuo metu, kuris dabar bandomas įpiršti Lietuvai kaip buvęs pats pragaištingiausias.
1939 metų rugpjūčio 23 diena. Maskva. Ribentropas ir Molotovas pasirašo nepuolimo sutartį ir slaptąjį protokolą, kuriame abipusiai pripažįstamas Lietuvos interesas į Vilnių ir kraštą. 50 metų vėliau šis dokumentas tapo Lietuvos „okupacijos“ „įrodymu“.
Tuo metu, kada Vakarų „tobulosios demokratijos“ paliko Lietuvą durniaus vietoje po Miuncheno susitarimo 1938 metais, priversdamos Lietuvą pripažinti Valdo Adamkaus gentainio šūdlenkio generolo Želigovskio 1920 metų agresiją, kada okupuotas Vilnius su jo kraštu buvo paskelbtas nepriklausoma valstybe, kuri vėliau buvo prijungta prie Lenkijos, TSRS tyliai ruošėsi karui su Vokietija, kuris akivaizdžiai buvo neišvengiamas. Lietuvai buvo skaudu, bet ją palaikė tik TSRS, kuri niekada nepripažino Vilniaus ir jo krašto inkorporacijos į Lenkiją. Hitlerinės Vokietijos militariniai ir ekonominiai pasiekimai tuo metu kėlė siaubą visai Europai, o TSRS beliko tiktai ruoštis karui, nes buvo matoma, kad fašistinė Vokietija jaunos TSRS ramybėje nepaliks. Diplomatinių gudrybių pagalba buvo bandoma išlošti laiko ir pasirašyta nepuolimo sutartis laikoma vienu iš TSRS bandymų apsaugoti savo užpakalį. Vakarų „demokratijos“ tik pasijuokė iš tokio Stalino žingsnio, pavaizduodamos pasirašytą susitarimą kaip nelygią Hitlerio – Stalino santuoką. Lietuvos istorikai bei politikai negali prikibti prie pačios sutarties teksto, nes Lietuva ten paprasčiausiai nebuvo minėta. Tik žymiai vėliau, JAV strategams ruošiant militarinę agresiją TSRS atžvilgiu, buvo sukurtas naujas scenarijus pasitelkiant susitarimo slaptąjį protokolą, kur yra paminėtas Lietuvos interesas Vilniaus krašto atžvilgiu – abi pusės patvirtino Lietuvos teisėtumą į Vilnių ir Vilniaus kraštą (visi sutiks, kad tokia iniciatyva galėjo kilti tik iš TSRS pusės). JAV strategai nutarė, kad frazė „teritorinio pasidalinimo atvėju Lietuvos šiaurinė siena tampa TSRS ir Vokietijos įtakos sferų riba“ prilygsta okupacijai! Na čia reikia labai būti naiviu ir įžuliu, kad šioje frazėje įžvelgti kėtinimą okupuoti! Žodis „įtakoti“ kai kurių Lietuvai pragaištingų JAV ir Lietuvos „išminčių“ buvo prilygintas „okupuoti“!
A. Hitleris ir J. Stalinas
Anksčiau truputį minėjau, kokiais metodais amerikiečiai papirkinėjo pasikviestus per įvairias „mokslinius“ ir kultūrinius simpoziumus lietuvius, kad tie patikėtų, jog jie yra nuogi, o Adomas gimė nuo beždžionės, t.y. Lietuva 1939 metais buvo okupuota. Grupė parsidavėlių lietuvių, dirbusių Maskvos ant savo galvos sukurtoje Sąjūdžio grupėje, sutiko JAV sugalvotos strategijos plano dalį diegti savo tėvynainiams, kitaip tariant – pradėti mulkinti tautiečius. Mulkintojams buvo dosniai mokama iš JAV biudžeto, per įvairius fondus daugybė į JAV nuvykusių lietuvių „bendradarbiauti“ buvo dosniai apdovanoti – gavo ir V. Landsbergis (kuris vėliau patikėtas lėšas, JAV lietuvių bendruomenės pirmininko Vytauto Naručio žodžiais, sąvinosi, paprastai tariant – vogė) ir V. Gontis, kuriam užtekdavo nupirkti tik personalinį kompiuterį kitą ir dar pakankamai daug žmonių, kurie dabar užima raktinius postus vadinamoje „nepriklausomoje Lietuvos respublikoje“. Ir atvirkščiai – vėliau žmonėms, sutikusiems palaikyti JAV atsiūstą statytini padugnę Valdą Adamkų, buvo pažadėtos darbo vietos JAV su JAV pilietybės suteikimu. Toks yra nesenai JAV pilietybę gavęs už ilgametę ištikimybę Valdui Adamkui Vidas Žvinys.
Buvo toks metas, kad žmonės tada dar buvo geraširdžiai ir dauguma naivūs, todėl pažadėjus, kad „greitai gyvensime visi kaip Amerikoje“, destrukcinis JAV planas buvo sėkmingai įgyvendintas – tauta sutiko, kad 1939 metais (o gal net ne 1939-iais. Gal kas galėtų atsakyti, kada šiuolaikiniai parsidavėliai-istorikai „patriotai“ laiko Lietuvos „okupacijos“ pradžią?) ji buvo okupuota. Na, kas buvo tai pražuvo, lietuviai sėkmingai sugriovė savo gerbūvį, bet dabar kiekvienas gali pasiskaityti dokumentą, pateikiamą žemiau, kuris laikomas Lietuvos „okupacijos“ vieninteliu patvirtinimu. Kiek „okupacijos“ įrodymų jame yra – tegul nusprendžia kiekvienas, o as pasilieku teisę pakelti taurę šampano ir pasijuokti. Juk „ Lietuvos okupacijos“ 70-asis jubiliejus, tautiečiai!
TSRS - Vokietijos nepuolimo sutartis: slaptasis protokolas. Vienintelis Lietuvos „okupacijos“ „įrodymas“. (Originalo kopija Iš Rusijos Prezidento archyvo Ypatingosios palatos paketo Nr. 34)
Labas, Lietuva! 