Glebas Pavlovskis apie TSRS griūtį

— „Belovežo girios susitarimas buvo kažkokia tai prasme siaubingu, o kažkokia prasme — nuostabiu aktu, verto būti iliustracija daugelio F. Dostojevskio vietų; tai buvo radikalaus voliuntarizmo aktas, aukščiau kurio jau nieko negali būti: žmonės susirenka pasirašyti popierių ir išsidalina vienas kitam žmones kaip baudžiauninkus… “, — Glebas Pavlovskis, šiuolaikinis Rusijos intelektualas.

Glebas Pavlovskis apie dienraštininkus

Savaitę prieš Rusijos intelektualas ir visuomeninio – politinio leidinio „Russkij žurnal“ (Русский журнал) vyriausiasis redaktorius Glebas Pavlovskis pateikė gana įdomų pranešimą. Greta įdomių teiginių, tokių, kaip, su dienraštyno (blogosferos) atsiradimu siejamas, pateikiant istorinės retrospektyvos paraleles, revoliucijos priartėjimas, dienraščių rašymas sulyginamas su hormonine terapija ir kt., intelektualas  padarė pakankamai įdomią išvadą – dienraštyną (blogosferą) pavadino aktyvių nevispročių inkubatoriumi (rus. инкубатор недоумков). G. Pavlovskis teigia, kad dienraščių rašymas nėra intelektualus procesas, sulygindamas jį su medicininėmis išraiškomis. Dienraštynas rūpi dėl savo anonimiškumo, keldamas baimę įdėjų nekontroliuojamų populiarinimo laisve. G. Pavlovskis susiduria su panašiomis fobijomis, kuriomis vaduojasi Lietuvos seimūnai bei sugriešinę teisėtvarkos sistemos atstovai, atstodami 21 a. luditus, beviltiškai bandančius sunaikinti jau nebe gamybos priemones, tapusias komunizmo idėjų bei Didžiosios Spalio socialistinės respublikos vyksmo priežastimi, bet į masinės informacijos skleidimo priemones, kurios, anot, G. Pavlovskio, turi tapti būsimosios revoliucijos priežastimi, bei riboti dienraštyno dalyvių laisvę. Anonimiškumas gąsdina. Bet reikia suprasti ir kitą pusę – reikalauti atitikti kažkokiems tai standartams, sudarytiems daugumoje atvėjų, abejotinų asmenų, bandančių uzurpuoti teisę kurti reglamentą yra daugiau nei juokinga. Užtenka prisiminti liberalo V. Grubliausko išpuolus prieš opozicinių pažiūrų tinklalapius. „Dienraštis – tai pigi priemonė.“ – teigia G. Pavlovskis. – „Jis patenkina vieną iš giliausių žmogaus poreikių, tai poreikį save pristatyti (prezentuoti); kurio patenkinimas, atrodytų, neįmanomas masinėje visuomenėje, kur liko labai ribotas personažų kiekis ir kur kova už patekimą į šį „klubą“ yra baisi, o kiekvienas patekęs į jį, stengiasi pasilikti jame kuo ilgiau; o likusieji gali tik žiūrėti.“ Šis įdomus samprotavimas galėtų pretenduoti į gilesnių svarstymų apie tai, kad yra dienraštis ir kokia jo reikšmė visuomenėje pagrindą.

„Jeigu TSRS būtų egzistavę dienraščiai, tai TSRS gyvuotų iki šiol“.

Glebas Pavlovskis, Russkij žurnal vyriausiasis redaktorius