Klausimai ir atsakymai

Klausimai:

1. Kodėl ES pareikalavo uždaryti pagrindinį visiems pavydą keliantį energetinį šaltinį?
2. Kodėl šizas V. Landsbergis uoliai ėmėsi nuo 1991 m. naikinti Lietuvos gamybines įmones ir sėkmingai sušiko trumpu metu žemės ūkį?

Atsakymai:

1. Gamyklos (t.y. gamybos priemonės) buvo sušiktos tam, kad būtų išnaikintas proletariatas, dingtų darbininkas. IAE uždarymas vainikavo socialistinės valstybės kracho apogėjų.
2. Žemės ūkis buvo greitomis sušiktas, kad prasidėtu badas, maisto stoka, kurios Tarybų Lietuvoje niekad nebuvo. Rezultate ko, prasidėjo emigracija.

Vilniaus gyventojas

Artūro Zuoko valdymo metu susiformavo ištisas elgetų Vilniuje konglomeratas

Josifas Stalinas prieš Vytautą Landsbergį: prievartinės emigracijos palyginimas

Po ranka atsitiktinai pasitaikiusio laikraščio „Krikščionių žinios“ (Nr. 5, 2011) antraštė nustebino: pasirodo, per metus iš Lietuvos emigravo lygiai tiek pat žmonių, kiek gyvena Marijampolėje — 84,5 tūkstančio žmonių. Kiek daugiau, apie 109 000 (39 tūkstančiai asmenų kartu su šeimomis) buvo ištremta iš Lietuvos Josifo Stalino nurodymo su tikslu pakelti bendrą Lietuvos mentalitetą ir kultūrą. 2011 ir 1941-1953 metų palyginamiejį skaičiai ant tiek aiškūs, kad net palygtinti nėra didelio reikalo. 2011 m. vasario 5 d. „Vakaro žinių“ 30–ąjame numeryje straipsnyje „Lietuva–skęstanti valstybė be gelbėjimosi rato“ buvo pateikti stulbinantys Landsbergio epochos lietuvių liaudies prievartinės emigracijos duomenys: 1991–2010 metais Statistkos departamento duomeninis buvo buvo priversti išvykti iš gimtinės 483 951 gyventojas! Taigi, 109 tūkstančiai Josifo Stalino nubaustų, su tikslu sukurti tobulesnę ir atsakingesnę visuomenę ir beveik puse milijono Landsbergio aukų!

Prieš gerą savaitę pokalbio pas dėdienę su viena tremtine išsiaiškinom keletą momentų. Ji buvo ištremta už tėvų 35 ha žemės nuosavybę. „Žinoma, nieko baisaus tame nebuvo“. „Trijų savaičių ekskursija į Sibirą“. Galima įsivaizduoti, kaip vaikui buvo malonu keliauti vaizdinga gamta maskatuojant kojomis iš vagono (kuris, kažkodėl tik nesenai buvo pradėtas vadinti „gyvuliniu“ — tokiais vagonai buvo vežami raudonarmiečiai Antrojo pasaulinio karo metu) ir nei vieno užsiminimo apie maitinimo trūkumą kelionės metu. „Rusas tikrai kruštis išmokė“ ir pan. Pabandžius prisiminti nors vieną mirties atvėjį iš aplinkinių tarpo — nepavyko nei vieno.

Politines įžvalgas atrandant

Beeinant šiandien gatve, sekantis įvaizdis buvo atrastas iškabintas afrikiečių – nepriklausoma Lietuva. Ir valstybės forma panaši ir vėliavos spalvos tapačios. Tik paspausta truputi. Štai jums ir „LT identitetas“ (© I. Ševiakovaitė). Padaryta V. Landsbergiui pagal V. Landsbergio užsakymą.

Lietuvos indentiteto ištakos Dublino gatvėje

O šios „LT identiteto“ gerbėjos, pasirodo, yra iš Zimbabvės.

Zimbabvietės

Lietuvos blogio ašis

1. V. Landsbergis
2. V. Adamkus
3. A. Januška
4. R. Lopata

Rusai puola Airiją

“Rusai jau puola Airiją.“ —

Vytautas Landsbergis

Puolantis V. Landsbergis

„Karštas komentaras“ parašė analitinį straipsnį apie Lietuvos aktualijas¹, kuriame buvo paminėta, kad CŽV jau eilę metų bendradarbiauja su socdemų partija, o ne su konservatoriais. Dabar ir durniui aišku, ko taip nervavosi V. Landsbergis skiepydamas „puolančių rusų“ fobijas. Pamatęs, kad amerikiečių žvilgsnis krypsta į augintinio užpakalį, iš nevilties susinervavo ir pradėjo amerikietišką plokštelę groti padidintu greičiu: ne muzika gavosi, o farsas.

^{1 http://www.hotcommentary.com/index.php?id=1787}

Gyvenimo aksiomos

Vienintelio pastarųjų laikų, kaip anot Vytauto Landsbergio, pažangaus politiko Boriso Jelcino duktė Tatjana Jumaševa

Dievas yra. Labai dažnai už padarytas piktadarybes gamta paskiria atpildą ateinančiai piktadario kartai. Taip įvyko mano tėvui, kuris pasipriešindamas savo tėvų valiai vedė mano motiną-monstrą, kuri negalėjo pakęsti net savo vaikų. „Nieko tau neišeis.“ – jam taip buvo aiškinama tėvo ir motinos, tačiau jaunėlis net nenorėjo klausytis. Papuolęs į mikliai suregztą tinklą, nedaug pasidžiaugė ir po kelių metų jau važinėjo su pamušto šunioko galva. Net ir gimus antrąjam broliui, kada po kelių metų tapo dar aiškiau matoma, net plika akimi, kad nieko neišėjo (nes negalima tokioms moterims leisti gimdyti, kurios savo rankomis ir akimis taršo savo vaikus iki tragedijų), jis nesustojo (gal negalėjo, gal neišdrįso, gal nepanoro) sustabdyti savo maratono ir stūmė šeimyninį vėžimą toliau. Taip ėjo laikas. Augo nelaimingi vaikai. Kuriems suaugus, tėvas jau nebesidrovėjo pilti purvą ant savo vaikų: „Nieko tau neišėjo, nieko ir jam neišėjo!“ Čia apie mane ir mano brolį, ha ha ha! Padugnė! Priimčiau šiuos žodžius, kaip rimtą tėvo pergyvenimą, jeigu nebūčiau prisiminęs senelio jam analogiškų teigtų. Jei karas pralaimimas, reikia nusitempti su savimi kuo daugiau. Kieno šie žodžiai? Sun-tzu karo meno? Bet gal tokiu atvėju reikėtų pribaigti savo tėvą, kad su savimi pragaištin nesitemptų ir balastas, smengantis žemyn, atsikabintų? Uh, kaip man visa tai nusibodo! Štai pavyzdžiui vienintelio pažangaus, anot Vytauto Landsbergio, politiko Boriso Jelcino šeimos istorija. Anas numirė nuo gėrimo, kaip ir mano buvęs uošvis. O duktė Tatjana Jumaševa pagimdė Dauno sindromą. Senelis alkašas, o anūkas – daunas. Štai kokia vienintelio pastarųjų laikų pažangaus politiko, kaip anot Vytauto Landsbergio, šeimos linija. O man reikia tempti savo senelių verdiktą.

Ką tik gimę, bet jau pasmerkti. Iš dešinės - šio dienraščio autorius.

Durnių motina – viltis

Viltis – durnių motina. JAV organizacijų apklausų duomenimis Barako Obamos veikla nepatenkinti 70 nuošimčių gyventojų. Niekas nemyli negrų. Be reikalo. Rasizmas – blogas dalykas. Apie žmones reikia spręsti pagal jų darbus. Tada nebus inscinuacijų, mažiau rasizmo. Ana, kaip susidirbo D. Mertinas. O juk debilų gauja puolė, grąsino. Bet sveikas protas nugalėjo ir viskas pasibaigė gerai. Nežinia kodėl, bet šiame plakate užrašyta „Hope“ (viltis), kada originalus Barako Obamos šūkis buvo „Change“ (pokyčiai). Pilnoji frazė, naudota rinkiminėje kampanijoje skambėjo sekančiai: „Pokyčiai, į kuriuos galime patikėti“. Kitaip tariant – „mūsų neapipisi“. Iš kur išlindo tada „Hope“? Greičiausiai, rasistinė provokacija. Viltis, meilė ir tikėjimas – tris kertiniai kvailystės akmenys. Patikėjus šiais dalykais galima susilaužyti gyvenimą taip,  kad ohoho! Duok dieve, jeigu atsistoti pavyks. Prisimenu, prieš penkeris metus patekus į sektą, veikiančia mikrokomunizmo modeliu (kas atspės jos pavadinimą? Ji yra pagrindinė drabužių tiekėja Lietuvoje), atvyko vienas brazilas. Ir ką jūs manot? Iš karto prie jo prisistatė jauna čekė brazilų kolekcionierė. (Ji gera ir protinga vartotoja.) Po trijų dienų brazilas gulėjo ant jos krūtinės. Ot, sėkmingas! Brazilas buvo nei ypatingas nei ką, kaip ir čekė, bet vėliau man išsitarė, kad savo sielą yra pardavęs velniui ir tada pasakė gerai žinoma frazę: „Viltis – durnių motina“. Atlikęs tokį sanderį su nelabuoju, toks žmogus gali būti laikomas su patirtimi. Ir pagal tai kaip jam vyko, galima spręsti, kad jis tik išlošdavo. Aš atsisakiau katalikų tikėjimo jau senai, prieš gerus 7 metus ir tokiu būdu išgelbėjau savo gyvybę. Krikščionybė atėmė iš manęs viską. Pradedi tikėti Jėzumi ir pamažu, sekant litanijos eiga, prarandi šeimą, namus, draugus. Užtat priartėji prie Kristaus mirties ir prisikėlimo momento ir neturi kito kelio, kaip tik pasekti juo ir dabar. Niekas ant kryžiaus jūsų nepasmeigs, todėl jums beliks tik susiradus kartį užsimegzti kilpą ant galvos ir inicijuoti Kristaus mirties pergyvenimo momentą patiems. Aleliuja! Dar vienas! Lygiai taip pasielgė mano kaimynė iš antro aukšto man atvykus į Lietuvą 1999-aisiais. 16 metų jai buvo, raudonais plaukais tokia. Motina ją ūdijo negailėstingai, todėl jai neliko kito kelio, kaip numirti su Kristumi. Laikraštyje rašė, kad po jos kojomis buvo rasta Biblija. Arba štai paimkime kitą tikėjimo ir vilties pavyzdį – Vytautą Landsbergį. Žmonės net savo mažus vaikus mesdavo kitų valiai, kad galėtų nuvykti į Vilnių jo balsą išgirsti! Man viena šakietė pasakojo taip. Ką davė šis lietuvių tautos tikėjimo išpažinimas? Atskymas vienas – šūdą. Nes sistema, kuri propaguoja mirties ar neapykantos kultą, negali nuvesti niekur kitur. Tikintiesiams bus paliktas šansas prisikelti. Po mirties, žinoma.

Artėja Kalėdos. Vėl gimsta mesijus. Reikia būdrauti.

Stalinui – 130 metų

Šiandien sukanka 130 metų, kaip gimė Josifas Visarionovičius Stalinas. Stalino asmenybė dar būsianti kontraversiškų svarstymų objektu Lietuvos istorikų praėjus V. Landsbergio inicijuotai antitarybinei isterijai. Mano paties susidomėjimas kilo palyginti nesenai, prieš keletą metų, pabandžius suskaičiuoti J. Stalino vadinamąsias aukas lietuvių liaudies atžvilgiu. Įdomus dalykas išaiškėjo suradus J. Stalino aukų statistiką: pasirodo lietuviškų aukų kiekis yra NULIS. Kitaip tariant, anei vienas lietuvis nebuvo nužudytas J. Stalino nurodymu. To pakanka reabilitacijai; juk net mokykloje istorijos mokytojai gąsdindavo mus pudrindami smegenis apie Stalino kultą, tremtis ir kitas išmonybes. J. Stalino dergimo problema – tai TSRS Komunistų partijos lemiama klaida, tapusi pagrindu TSRS griūties katastrofai 50 metų vėliau. Verta pastebėti vieną momentą: susikūrus Lietuvoje „Persitvarkymo Sąjūdžiui“ (kurio irštva susiformavo Fizikos institute Vilniuje), intelektualų pagrindine svarstoma problema buvo bandymas išsiaiškinti, kodėl Lietuvos komunistų partija neįvertino lietuvių tremimų prasidėjus masiniam J. Stalino smerkimui penkiasdešimtaisiais. Lietuvos komunistai buvo pasimetę dėl šios problemos. Dabar galima laisvai atsakyti: lietuvių tremtys nebuvo pasmerktos tuo metu vien todėl, kad paprasčiausiai nebuvo ką smerkti. Buvo tremiamos buožės (vadinamasis tuometinis elitas) bei kriminaliniai nusikaltėliai. Dosniai JAV skatinami Lietuvos intelektualai buvo raginami nesiterlioti ir pulti „nedorąją“ Lietuvos komunistų partiją, kodėl ši aplaidžiavo. Nereikia priminti, kad visos šios kakafonijos priešakyje stovėjo dirigentas Vytautas Landsbergis. Prašome papildyti duomenis apie abiejų asmenų nuopelnus ir aplaidumus. Žemiau pateiktas trumpas sąrašas gali padėti susiorientuoti asmenybių nuopelnų skalėje: ką gero yra padaręs lietuvių tautai Josifas Visarionovičius Stalinas ir Vytautas Landsbergis.

Išsipildžiusių vilčių metinės

Pries 3 dienas, lapkričio 7 dieną, įvyko Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 102-osios metinės. Nesumeluota bus pasakius, kad šis įspūdingas įvykis tapo kolosaliniu Lietuvos gyvenimo pokyčiu priežastimi: praėjus 30 metų Lietuva tampa iš atsilikusios agrarinės Smetonos valdomos šalies modernia industrine valstybe su aukštu pragyvenimo lygiu ir plačiomis galimybėmis kiekvienam gyventojui. Verta paminėti, ką visgi dave Tarybų valdžia Lietuvos gyventojams, kuri atsirado po Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos:

1. Nemokamas švietimas ir sveikatos apsauga visiems ir kiekvienam;
2. Nemokamo būsto pateikimo garantija visiems, kuriems jis būtinas;
3. Absoliutus bedarbystės nebuvimas;
4. Socialinė jaunos šeimos apsauga, stiprinanti jos patvarumą ir skatinanti gimstamumą.

Šie punktai galėtų būti švyturiu bet kokioms partijų programoms ir pažadais, taip pat etalonu sulyginimui su šiuolaikinio gyvenimo jungu, apgaule ir per žudynes užmauto Vytauto Landsbergio Lietuvos žmonėms.

Visa valdžia liaudžiai, o ne V. Landsbergio banditams!

Sunaikinto gyvenimo filosofija

Kreivarankis parašė komentarą priešpaskutiniame įraše; užmetus akį į jo dienraštį buvo aptikta gerai pažįstama pavardė – Šliogeris. Arvydas Šliogeris yra gerai žinomas su savo niekine filosofija. Teko nemažai jo ir jo verstų knygų perskaityti. Nežinau ir nenoriu vertinti jo filosofiją. Tai šūdina, niekinga filosofija. Arvydas Šliogeris padarė didelį darbą – sugebėjo legitimizuoti F. Nyčės nihilizmą! O tai didelis ačiū jam! Bet… Reikėtų pažvelgti į jį iš kitos pusės: kokia yra filosofo funkcija? Malti nesąmones savo galvoje izoliavus nuo pasaulio ir pateikti jas plačiai publikai; publika skaito, katučių ploja, iš džiaugsmo dejuoja; kada iš tokios filosofijos jokios naudos (praktine prasme, tai tiesiog tuščia, beprasmiška filosofija), kaip buvo E. Kanto atvėju? E. Kantas įdomus, žavintis, pritraukiantis; bet domėtis juo – tai tuščias laiko leidimo laikas! E. Kantas nesugebėjo parašyti nieko, kas gali būti aktualu pasaulyje (praktiškai pritaikoma ar iš praktikos pritaikyta), gal todėl jo filosofija buvo pavadinta transcendencine. Hare Krišna! Hare Rama! Tas pats bybis!

Kas kita – A. Šliogeris. Norėtusi pavadinti jį niekšeliu. Bet, stop! Filosofo funkcija yra stebėti (reflektuoti) pasaulį, jį analizuoti ir galų gale – sintezuoti, pateikiant sintezę (o ne sušiktą analizę) savo filosofijos formoje. Taip darė graikai, taip daro prancūzų postmodernistai ir taip daro Arvydas Šliogeris. (Kažkada dėl savo tuštybės galvojau, kad nieko nėra filosofijoje verta apart graikų ir vokiečių klasikinės. Kaip suklysta buvo! Nors ji traukia!)

Problemos esmė labai paprasta: Arvydas Šliogeris sugebėjo atspindėti pastarojo Lietuvos laikmečio, pavadinkime jį „nepriklausoma Lietuva“, dvasią. „Alfa ir omega“, knyga, sugebėjusi įteisinti F. Nyčės antžmogio ir nihilizmo teorijas kaip teisiškai priimtinas gyvenime, gimė gerokai po „nepriklausomos“ Lietuvos „atkūrimo“; nėra jokios abejonės, kad autorius aprašė būtent pastarųjų laikų tautos pochujistinę mąstyseną. Niekšelis, galima būtų pasakyti! Bet ne A. Šliogeris kaltas dėl to. Tai tiesiog Lietuvos kaip valstybės ir jos gyventojų buities bei būties sunaikinimo ir įžengimo į vadinamąją „nepriklausomą Lietuvą“, laikmečio dvasios refleksija ir sintezės išdava. Skaitykit A. Šliogerį, gerbiamieji, bet ne juo baisėkites. Baisėtis reikia V. Landsbergio ir jo nusikaltėliškos klikos, vadinamos signatarais, veikla ir mąstysena. Reikia pabandyti reflektuoti jų veiklos rezultatus! A. Šliogerio atrasta nihilistinė nesiskaitymo su niekuo filosofija – tai jų veiklos išdava, tai „nepriklausomos Lietuvos“ apnuoginta dvasia. O pats A. Šliogeris čia ne prie ko. Tai tiesiog žmogus savo vietoje, savo laiku, stovėjęs nuošalėje ir viską stebėjęs ir stebintis. Praėjus laikui – viską užrašęs ir perdavęs po savęs einančiai kartai, kad padėti suprasti, kas tai per gyvenimas buvo sukurtas signatarų dėka lietuvių tautai.

V. Landsbergio šešiukė Rusijos žaidime

Vytautas Landsbergis skelbia naują Rusijos pavojų: Rusija galinti išvogti lietuvius

Lietuvos dementinis „tėtušis“ Vytautas Landsbergis vakar pranešė apie naują grėsmę Lietuvai, jo įvardytą kaip „Ruso korta“. Čia daug netikslumų V. Landsbergis paminėjo. Ši programa buvo įdiegta prieš porą metų Vladimiro Putino ir buvo plačiai skelbiama per radiją „Golos Rossiji“. Tai yra valstybinė programa, kurios tikslus pavadinimas skamba sekančiai „Программа по переселению соотечествинников“ (Tėvynainiu perkėlimo programa) ir kuri yra skiriama visiems rusakalbiams (tokiems kaip aš, t.y. gebantiems kalbėti rusiškai) ir norintiems savo šaknis susieti su Rusija. Ši programa nesulaukė didelio populiarumo, todėl jos finansavimas šiais metais buvo sumažintas 80 %. Programos populiarinimas buvo neskatinamas kai kuriose valstybėse del politinių aspektų. Programa gali pasinaudoti visi post-TSRS erdvėje gimę piliečiai bei jų vaikai, gebantys šnekėti rusiškai. Programas organizatoriai įsipareigoja pateikti darbą visiems programos dalyviams (o tai yra labai aktualu šiais laikais), suteikti visas socialines garantijas bei laikiną būstą. Pastovų būstą programos dalyviai privalo susirasti patys. Programos dalyviams išskiriamos vienkartinės išmokos, skirtos isitvirtinimui, vadinamos „podjemnyje“ (nuo 40 000 iki 120 000 rublių, priklausomai nuo pasirinkto regiono). Programos dalyvimas bus suteikta Rusijos pilietybė laikotarpyje nuo 2 iki 6 mėnesių. Tai vertas dėmesio reikalas del daugelio dalykų : Rusijoje išliko daugybė socialinių garantijų, galiojusių TSRS (pvz. nemokamas aukštasis mokslas bei sveikatos apsauga), o ir Rusijos ūbagų kraštu nepavadinsi. Reikia pasakyti, kad ir mano anketa dalyvauti šioje programoje šiuo metu guli Rusijos ambasadoje. Norintys dalyvauti programoje privalo kreiptis į artimausią Rusijos ambasadą ir patekti sekančius dokumentus su notaro patvirtintu vertimu į rusų kalbą: anketą, pora foto nuotraukų, pasą ir profesinį išsilavinimą patvirtinančius dokumentus. Ypatingų reikalavimų nėra: reikalinga gera valia ir be ypatingų kriminalinių ekscesų praeitis. Po to belieka laukti darbo pasiūlymo. Paprasta, tiesa? Gal is tiesų yra geriau tapti pilnateisiu piliečiu šalyje, kur esi kviečiamas ir laukiamas, negu pabėgeliu be teisių ir be ryškios ateities kokioje nors Airijoje ar Didžiojoje Britanijoje.

Savaitgalio komunistinė simbolika

Oi, kaip baisu! Komunistinė simbolika demostruojama pačiame miesto centre, krantinėje! Jeigu visą „sovietinę“ simboliką, kurią galima aptikti Dubline, iškabinus Vilniuje – V. Landsbergis garantuotai paskelbtų karinę ar ypatingą padėtį.

Komunistinė simbolika Dubline

V. Landsbergis ji pasodintu

Gatveje buvo nustatytas dar vienas zmogus, propaguojantis komunistine ideologija. Vaikinas is leto vaiksciojo ir viesai demonstravo komunistine simbolika – tarybine zvaigzde. Sis aktas greiciausiai buvo suorganizuotas lotynu amerikieciu, nes salia zvaigzdes buvo uzrasas “Cuba“ (Kuba). Deja, tuo metu nebuvo V. Landsbergio, kuris provokatoriu nedelsiant butu sulaikes ir perdaves savo organams tolimesniam “teisiniam“ persekiojimui.

Ir vel „sovietinė“ provokacija

Tarybinė simbolika šį vakarą buvo aptikta Dunnes Stores. V. Landsbergis būtų, ko gero, pareikalavęs iš karto parduotuvę uždaryti ir tyrimą pradėti dėl „sovietinės“ propagandos provokacijos. Dunnes Stores akivaizdžiai turi ryšių su Rusija arba yra Rusijos kapitalo kilmes

Lietuva šiandieną

Vyrai vogė
Vyrai vogs
O kai viską
Išvogs
Tada viens
Iš kito
Vogs.
Ei, vagija
Landsbergio
Pederastija!
Ar išvogę darbo
Triūsus
Savinsites mūsų
Dūšias?
Lietuviai debilų
Tauta
Sugebėję pasitikėti
Tata
Koks lietuvis
Jei ne debilas esi,
Konservatoriams
Balso nesuteiki?
Juk ant kortos viskas –
Ir namai ir vaikai
O Tatai reikia
Truputi daugiau…
Ir atidavęs dūšią
Velniui
Galėsi staugt
Iškaukti
Dieną paskutinę.
Tau duos.

Vytautas Landsbergis vs. Islam

Lithuanian political psychopath Vytautas Landsbergis making idiotic reports again. Two days ago in Lithuanian Catholic news website ¨Bernardinai¨ Vytautas Landsbergis called citizens of Iraq as ¨crazy persons who blasting with bombs a dozens of own brothers and sisters in market halls or Mosques¨. He expressed ¨apologies¨ for Iraq and Afganistans people, who might become a friends. A Lithuanian widely famous crazy politician, who destroyed all Lithuanian agriculture, social services and manufacturing, called Afghanistan citizens resisting for NATO occupation as ¨people who blasting a girls´ schools together with schoolgirls, because girls´ education is prohibited by Talib´s mullahs¨.

Nesusipratimas

Nesuprantu vieno dalyko: kurių galų V. Landsbergis visomis išgalėmis loja ant Rusijos, jeigu pats pripažįsta, jog vienintelis vertas pastarųjų laikų politikas buvo į beginklę minią šaudyti 1993 metais įsakęs ir vėliau nuo alkoholizmo miręs Rusijos Prezidentas Borisas Jelcinas?

Klaidos kaina

Jau praėjo aštuoniolika metų, kai buvo įvykdytas baisus nusikaltimas, už kurį moka dabar naujoji karta, skęsdama tėvų sukurtoje beprasmybėje ir neviltyje, vadinamoje „Lietuvos nepriklausomybe“. Senoji karta elgiasi pagal nuopelną, bandydami pabėgti nuo sąžinės balso, girtuoklauja ar žudosi. Tautiečiai žudosi todėl, kad nebesugeba pakelti sąžinės balso, juos griaužiančio už padarytą nusikaltimą, jiems atrodantį lyg žygdarbį, vadinamą iškovotą „nepriklausomybę“ ir išsivadavimą iš nesenai aptiktos „okupacijos“. Ir ypatinga šio XX amžiaus lietuvių barbariškumo akto piktadarybė yra tai, kad vadinama „iškovota nepriklausomybė“ tapo visos socialistinės santvarkos griūties katalizatoriumi. Žinoma, daugiausia kaltinti verta Maskvą ir TSRS KP. Bet nepaminėti čia V. Landsbergio būtų aplaidumas. Nes yra keista, kaip V. Landsbergio įgrota ir diriguojama Lietuva staiga pajuto, kad jai būtina patirti amerikietiškų kalnelių laisvo kritimo įspūdžius ir nusipjovė šaką ant kurios sedėjo lyg soti varna su sūriu jau gerus 50 metų. Amerikiečiai apmokėjo bilietą į atrakcioną tik V. Landsbergiui ir dar keliems, patys pasiliko laukti lyg lapės sūrio gabalo, netrukus turinčio iškristi iš patiklių Lietuvos gyventojų dantų. Kaip buvo sugalvota, taip ir padaryta. Gerai išlavintas profesionalaus muzikanto balso tonas sugebėdavo palikti pėdsaką klausytojų sąmonėse, ir išgirdusieji, lyg apkerėti, mesdavo savo mažamečius vaikus, kad geriau išgirsti balsą. O jis kvietė griauti.

Taip lietuviai liko be nieko. Be darbų, be vaikams namų – be jokio džiaugsmo. Ir koks gi gali būti džiaugsmas dribtelėjus nuo šakos? Sodybos ištuštėjo, laukai apžėlė. Niekas važiuoti į šią šalį, nepaisant to, kad namas su sklypu kainuoja tik trijų mėnesių eilinio europiečio atlyginimą. Nenori važiuoti, nes nenori prarasti net tą, nes gyventi tarp žmonių, sugebėjusių sugriauti savo gerbuvį iki pamatų yra rizikinga – maža kas lietuviams gali šauti vėl į galvą.

Biologijoje yra terminas, apibrėžiantis tam tikrų komponentų visumos faktorių, komponentus paverčiančius į sistemą. Šis faktorius, vienijantis lietuvius kaip žmones į visumą, vadinamą lietuvių tauta buvo sekmingai sunaikintas 1991 metais, kada buvo sugriauta Lietuvos valstybė ir pradėta naikinti lietuvių tauta, kaip unikali tautinė sistema. Lietuvis lietuviui iki tol buvo žmogus, tautietis, draugas, kaimynas, asmuo. Dabar – durnius. Išvadas apie naujosios sistemos pavadinimą darykite patys.

Ir tu patikėjai Vytautu Landsbergiu?