Užvakar vakare užvažiavau į Šiaurinio jaučio salą. Vandens buvo kritiškai nedaug, tai teko nusivilkti į salos galą Sutono link, kur nerija susiformuoja atoslūgio metu. Nerijoj gražu, tiesiog pasaka. Važiuoju su dviračiu ir ant „kelio“ (ant nerijos juostos) guli krabas:
Dydis nematytas, „Dieve, kaip skanu bus!“. „Kur čia jį reikės padėti, juk maišelio neturiu..,“ Bandau pačiupti, juda gana greitai:
Krabas supokuojamas į kepurę, žiūriu, gal toliau kas bus. Vandens lygis. kaip minėjau, kritiškas – gal 0,7 metrų virš jūros lygio (miniu tai grynai informatyviais tikslais). Vandens gal tik pusmetris, tai aisiguliau lyg vonioje ir drybsau, plaukti juk neišeina. Ir staiga, košmaras! Ant mano pirštų kažkas ropoja. Sugaunu, ištraukiu – gal kokių 4 centimetrų krabas! Ir staiga vėl, jau ant kitos! Maži krabai pradėjo lipti ant kūno lyg kokiam siaubo filme. Pasirodo, jie gyvena tame smelyje ką tik gimę. Labai maži, gaila jų imti. Vieną pastvėriau dėl meniu. Aišku, skanumas. Dabar ieškau ledlenzerio, eisiu krabauti. O štai koks krabas kovinėje parengtyje: