Seksas ir bažnyčia

Katalikų (ir ne tik) Bažnyčia reikalauja mylėti Jėzų visa savo siela, protu ir kūnu. Jėzus buvo visų pirma žmogus, vyras. Išeina, kad bažnyčia siūlo pamilti vyrą, pasidaryti pediku. Dar prisimenu moteriškes, baksnojančias lūpomis apnuoginto Jezaus kojas. Auksčiau nepasiekia. O jeigu pasiektų? Na, joms tai gerai. Ir už tai dar monetą įmeta! Neblogą biznį varo kunigai.

Prisimenu kažkada (apie 2000-uosius) kunigo bioetikos daktaro ir buvusio chirurgo Andriaus Narbekovo skaitytą vienuolyne (dabar berods viešbutį atidarė) prie Aušros Vartų paskaitą „Šeimos seksualumo pagrindai“. A la krikščioniški ir su Impramatur. Susirinko klierikai, smalsaujantys. Po pirmų dešimties minučių penktadalis salės pasišalino. Po dar dešimties liko mažiau nei pusė. Ant galo liko koks ketvirtadalis. Tai buvo pasityčiojimas iš žmonių prigimties, bet kokių logikos dėsnių ar sveiko proto. Pasibaigus „paskaitai“ atėjo eilė klausimams. Moteriškė (iš tų, kurie dar neišėjo) paklausė: “O ką daryti, jei vyras nori, lenda, o aš ne?“ A.Narbekovas rimtu veidu atsakė: „Tokiu atveju, reikia tai traktuoti kaip bandymą išprievartauti ir kreiptis į policiją.“ Rimtai, be juokų!

Pasibaigus pasakiau priėjęs: „Žinote, dar niekur negirdėjau tokios juokingos paskaitos kaip čia!“ A.Narbekovas padarė apvalias akis ir ant durniaus man išpyskino: „O kur jūs dirbate???“ Nuramintas, kad niekur, atsakė, kad „ne toks tikslas jo buvo“. Kur jau ne toks. Toks ten ir seksualumas. Jų šeimoje.

“Andrius Narbekovas knows good sex!“